3 kovo, 2025
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas

M. K. Čiurlionis su S. Kymantaite susituokė Šateikių ar Plungės bažnyčioje?

2025-aisiais minime vieno ryškiausių Lietuvos kūrėjų, menininko, kuris matė garsus ir girdėjo spalvas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – 150-ąsias gimimo metines. Pasak Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininko Pauliaus Vaniuchino, ši sukaktis yra puiki proga į dienos šviesą iškelti iki šiol nei žiniasklaidoje, nei akademinėse publikacijose neskelbtus M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės vedybų dokumentus – priešsantuokinės apklausos ir santuokos įrašus. 

„Oficialiai skelbiama, kad M. K. Čiurlionis su S. Kymantaite susituokė 1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje, kuri tuo metu buvo Platelių parapijos filija ir priklausė Alsėdžių dekanatui. Iš M. K. Čiurlionio laiško, kurį jis rašė 1908 m. iš Sankt Peterburgo į Plungę savo būsimai žmonai S. Kymantaitei, matyti, kad planuota „imti šliūbą“ Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje per Naujuosius Metus. Ir čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tuo metu Plungės bažnyčia priklausė Rietavo dekanatui, kurios dekanas ir Plungės parapijos klebonas buvo S. Kymantaitės dėdė, motinos brolis kunigas Vincentas Jarulaitis,“ – sakė P. Vaniuchinas. 

Įdomių detalių apie būsimas vedybas galima rasti M. K. Čiurlionio laiškuose, rašytuose iš Sankt Peterburgo į Plungę savo būsimai žmonai S. Kymantaitei. Antai 1908 m. lapkričio 29 d. laiške jis pasakoja apie Sankt Peterburge tvarkant reikalus dėl būsimų sutuoktuvių įvykusį pokalbį su Šv. Stanislovo bažnyčios prelatu: „<…> Aha, tad man reikalingas toks indultas, kad šliūbą būtų galima paimti be užsakų ir Naujųjų Metų dieną. <…> Mano sužadėtinė gyvena Plungėje (Kauno gub.) ir ten imsim šliūbą; <…>.“ Taigi P. Vaniuchinas atkreipia dėmesį į šį laišką, atskleidžiantį užuominas, kad pora planavo susituokti ne kur kitur, bet Plungėje. Panašu, kad visi sutuoktuvių reikalai tarp sutuoktinių buvo aptarti laiškuose.

Praėjus ne vienam dešimtmečiui po vedybų, S. Kymantaitė-Čiurlionienė savo atsiminimuose rašė: „<…> Viskas nuspręsta aiškiai – sausio pirmą dieną – jungtuvės. <…> Dėdė  nori kelti iškilmingas vestuves. Nenoriu. Kam man reikalinga ta Plungės „ponybė“, dargi šliūbo nesutinku imti Plungėje – prigarmės tiek žmonių į bažnyčią žiopsoti… Ne. Diplomatiškai įtikinu dėdę, kad šliūbas įvyktų Šateikiuose, – ten klebonauja mielas kun. Bajorynas, nuvažiuosime, ir tyliai įvyks jungtuvės. Dėdė sutinka. Konstantinas atsiveš brolį Stasį – studentą pirmo kurso, atvažiuos mano mylimiausia draugė Marinė Skrutkovska – ir jokių balių. Viskas įvyksta kaip numatyta.“

Panašu, kad viskas tuo ir pasakyta, kad „viskas įvyksta kaip numatyta“. Ir čia, matyt, P. Vaniuchino nuomone, negali kilti jokių abejonių ar klausimų dėl Sofijos užrašytų atsiminimų apie vedybas, tačiau… Peržiūrėjus Šateikių, Platelių ir Plungės bažnyčių dokumentus greitai surandama, ko reikia. 

1909 m. Plungės Šv. Jono Krikštytojo santuokos metrikų knygoje esama M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės santuokos įrašo. Išvertus jį į lietuvių kalbą ir sudėjus skyrybos ženklus, įrašas skambėtų taip: „Tūkstantis devyni šimtai devintųjų metų sausio pirmą dieną Plungės Romos katalikų parapinėje bažnyčioje vietinis klebonas kunigas Jarulaitis Jo Prakilnybės vyskupo 1908 m. gruodžio 22 d. leidimu Nr. 4303 sutuokė Vilniaus gubernijos Leipalingio valsčiaus valstietį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, 33 metų viengungį iš Peterburgo, su bajoraite Sofija Kymantaite, 22 metų mergina, iš Plungės, Plungės parapijos, po atlikto išankstinio tinkamo tyrimo ir neradus jokių santuokos kliūčių, taip pat jų savanorišku pareiškimu ir abipusiu sutarimu. Valstiečių Konstantino ir Adelės Marijos, gimusios Radmanaite, Čiurlionių, teisėtų sutuoktinių, sūnaus ir bajorų Leono ir Elžbietos, gimusios Jarulaityte, Kymantų, teisėtų sutuoktinių, dukters santuoka sujungta ir iškilmingai palaiminta, dalyvaujant oriems liudininkams – Stanislovui Čiurlioniui, Stanislovui Vaitkevičiui, Marijai Skrutkovskai ir kitiems čia buvusiems.“

P. Vaniuchino duomenimis, pasiruošimas santuokai taip pat buvo fiksuojamas Plungės bažnyčioje. 1909 m. Plungės Romos Katalikų Bažnyčios priešsantuokinės apklausos knygoje įrašą savo parašais patvirtina M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė, liudininkai – S. Čiurlionis, S. Vaitkevičius ir M. Skrutkovska bei kunigas V. Jarulaitis.

Deja, bet Čiurlionių santuoka truko neilgai – 1911 m. Konstantinas mirė. Prie kapo duobės kun. V. Jarulaitis pasakė: „<…> Prieš du metu jam šliūbą duodamas nesitikėjau, kad štai dabar laidot jį man teks <…>.“ Tad reiktų manyti, kad kun. V. Jarulaitis, bet ne kun. A. Bajorinas sutuokė M. K. Čiurlionį su S. Kymantaite.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

20 kovo, 2025

Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ekstremaliųjų situacijų metu,  skiria 12 mln. eurų finansavimą savivaldybėms priedangų infrastruktūros plėtrai. Tačiau […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Juozas Tarvydas su šeima, minint jo 70-metį, 1970-01-06.
14 kovo, 2025

Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

11 kovo, 2025

Minint 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda ragina piliečius susitelkti ir išlaikyti tautos vienybę. Tai, anot šalies vadovo, […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

Regionų naujienos