M. Katleris gido karjerą baigė Panevėžio apylinkėse: tobulas pasiūlymas Bobų vasaros savaitgaliui

Vasarą gidais tapę ir internetinę kelionių laidą po Aukštaitiją pristatę Mantas Katleris ir Dominykas Klajumas paskutiniam sezono epizodui pasirinko gimtąjį Manto Panevėžį. Kūrybinė laidos komanda kartu su Lietuvon.lt surinko įdomiausius Aukštaitijos sostinės ir apylinkių objektus, kuriuos verta aplankyti šį puikų spalį. Kaip paaiškėjo šių kelionių metu, net ir gimtasis kraštas gali nustebinti neatrastų objektų gausa.

Aludarių kraštu tituluojamą Aukštaitiją automobiliais išnaršę Mantas ir Dominykas kelionės aplink Panevėžį laukė su nekantrumu. Aukštaitijos sostinei keliautojai kėlė itin didelius lūkesčius, o dienos pabaigoje drąsiai tvirtino – jie išpildyti su kaupu.

„Pamenu, tik sulaukęs pasiūlymo užsiimti šiuo kelionės projektu pamaniau, kad jie pasirinko tinkamą, puikiai savo gimtąjį kraštą pažįstantį žmogų. Po paskutinės kelionės aplink Panevėžį turiu pripažinti, kad savo jėgas pervertinau – didžiąją dalį objektų aplankiau pirmą kartą, taigi, Aukštaitijos taip gerai nepažinojau. Bet neslėpsiu to, kas akivaizdu – gidas buvau tikrai neprastas“, – teigia M. Katleris ir priduria, kad išbandyti šį maršrutą pataria ir savo kraštiečiams. Anot keliauninko, čia rasite daug itin skirtingų objektų: nuo dvarų iki malūnų, nuo floros iki faunos, nuo miltų iki linų.

Paskutinė Manto ir Dominyko pristatyta kelionė išsiskiria itin patogiu ir rudeniui tinkančiu keliu, mat didžiąją laiko dalį važiuosite puikia asfaltuota kelio danga, užklysdami vos į kelis neilgus žvyrkelius ar miško keliukus. Išalkę ne vieną dėmesio vertą restoraną rasite Panevėžyje, o norintiems ypatingesnių pietų ar vakarienės, rekomenduojama ją užsisakyti Bistrampolio dvare.

Važiuodami nuo maršruto pradžios iki pabaigos užtruksite mažiau nei 2 valandas, tačiau nusprendę pasižvalgyti ilgiau ir savaitgaliui likti Panevėžyje, nakvynę lengvai rasite tiek viešbučiuose, tiek kaimo turizmo sodybose. Išsamų Manto ir Dominyko išbandytos kelionės maršrutą rasite čia.

Dėmesio verti objektai:

Prieš pradedant kelionę – vienas iš Panevėžio miesto simbolių

Panevėžyje įsikūrusi alaus darykla nenutrūkstamai veikia jau daugiau nei šimtą metų. „Bergschlosschen“ alaus daryklą 1902 m. atidarė patyręs vokiečių aludaris Albertas Foightas. 1935 m. „Pilaitė ant kalvos“ – taip buvo išverstas istorinis pavadinimas „Bergschlosschen“ – buvo pervadinta „Kalnapilio“ vardu ir tapo akcine bendrove. Čia ant daryklos sienos galėsite apžiūrėti unikalų 27 metrų aukščio piešinį – pirmą tokio dydžio ir pobūdžio gatvės meno projektą, įgyvendintą Panevėžyje. 250 kv. metrų plotą užimantis piešinys pasižymi ne tik savo dydžiu, bet ir išskirtiniu detalumu.

Prikeltas ir puošnus: Bistrampolio dvaras

Taip sutvarkytų dvarų Lietuvoje nėra daug. Bistrampolio dvaras minimas nuo XV a. pabaigos. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. jis priklausė Bistramų giminei. Mūriniai ir iki šių dienų išlikę dvaro rūmai statyti 1850 m. Aplink dvarą išliko dar 10 pastatų bei XIX a. parkas. Ilgą laiką dvaras buvo apleistas, tačiau šio amžiaus pradžioje jis prikeltas – atstatyti arba atnaujinti dauguma dvaro pastatų. Šiuo metu rūmuose veikia viešbutis ir restoranas.

Autentiškas šimtametis: Ramygalos malūnas

Jei ieškote senos autentikos – ją rasite Ramygaloje, šimtmetį veikiančiame malūne. Ramygalos malūnas pastatytas 1929 m., iki šiol veikia su originaliais mechanizmais – grūdus čia vis dar veža iš skirtingų Lietuvos kampų. Malūne galima apžiūrėti visus jo įrenginius ar net išsikepti blynų iš čia pat sumaltų miltų. O apie malūną papasakos entuziastingas malūnininkas, kuris pavedžioja po skirtingus malūno aukštus ir parodo įvairiausius jo užkampius.

Didesnių Europoje nerasite: Pašilių stumbrynas

Stambiausi gyvūnai Europoje – stumbrai – Lietuvoje išnyko dar iki XIX a. vidurio, tačiau po šimtmečio pradėti auginti Pašilių stumbryne. Pradžioje nuo dviejų, vėliau stumbrų skaičius Pašilių stumbryne išaugo iki kelių dešimčių. Šiuo metu čia yra apie dvi dešimtis stumbrų, o dar kelios dešimtys paleistos į laisvę ir ganosi keliasdešimties kilometrų spinduliu aplink stumbryną. Geriausia čia apsilankyti tuo metu, kada stumbrai šeriami – stebėkite tai iš apžvalgos aikštelės.

Bunkerių sistema: „Rupūžėno“ partizanų žieminės

Visai netoli stumbryno miškuose išlikusi įdomi partizanų bunkerių sistema. Policijos kapitono Stasio Eitminavičiaus – Rupūžėno partizanų būrys čia įsikūrė 1944 m. Čia viename rate buvo įrengtos penkios partizanų žieminės su stebėjimo bokšteliais, čia galėjo tilpti kelios dešimtys partizanų. Po metų, sužinoję apie galimą NKVD puolimą, partizanai paliko šias žiemines. Atkurtos jos buvo tik 2004 m. – ne visos, bet bendrą įspūdį apie sudėtingą statinį po žeme galima susidaryti.

Iš aukšto nužiūrinėjantis Nevėžį: Krekenavos apžvalgos bokštas

Šalia Krekenavos regioninio parko Lankytojų centro pastatytas apžvalgos bokštas, kurio aukštis 30 metrų, tačiau lankytojai gali užlipti į 25 metrų aukštyje esančią aikštelę. Nuo čia atsiveria Krekenavos regioninio parko panorama ir pats Krekenavos miestelis, apačioje puikiai matosi vingiuojantis Nevėžis. Verta užsukti ir į įdomiai įrengtą parko lankytojų centrą.

Ypatinga klėtis: Vaižganto ir knygnešių muziejus

O čia tikras senovinis namelis, kurį verta lankyti net ir po darbo valandų – verta apžiūrėti kad ir iš išorės, jei nepateksite į muziejų. Vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įkurtas Ustronės vienkiemio klėtyje. Būtent šioje vietoje XIX a. būrėsi knygnešiai, buvo slepiama draudžiama spauda. Muziejuje taip pat įamžintas rašytojo ir švietėjo J. Tumo-Vaižganto atminimas – įkurta ekspozicija apie jį. Gražus parkas aplink sodybą – puiki vieta praleisti laiką gamtoje.

Vienas iš penkių brolių: Ūdrų dvaras

Kompaktiškas, gražus ir bundantis dvaras – savininkai Ūdrų dvarą po truputį tvarko, todėl be jų sutikimo dvarą galima apžiūrėti tik iš išorės. Dvaras statytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Greta iš viso stovėjo penki dvarai, visi vadinti bendru Vadaktų vardu. Iš šių penkių dvarų geriausiai išsilaikė būtent Ūdrų dvaras, kai kurie kiti išnyko apskritai. Paskutiniai dvaro savininkai iki nacionalizacijos 1940 metais – dvarininkai Zavišos, kuriems priklausė daugiau dvarų Panevėžio regione.

Išbandykite patys: Linų muziejus – malūnas

Šis keturių aukštų vėjo malūnas pastatytas 1880 m. Dabar malūne įsikūręs Linų muziejus, kuriame galima susipažinti su viskuo, kas susiję su linais – jų apdirbimu, audimo staklėmis, taip iš linų nuaustomis drobėmis. Dalį linų apdirbimo darbų galima išbandyti ir patiems lankytojams.

Su kostiumu iš raktų: Panevėžio uosis

Paprastas uosis Panevėžio centre tapo miesto įžymybe, kai jį nuo kirtimo išgelbėjo vienas gyventojas, ir ant uosio pradėti kabinti raktai. Dabar jo kamienas nusėtas šimtais raktų, kuriuos dabar dažniausiai užkabina jaunavedžiai. O viskas prasidėjo nuo to, kad greta uosio esančiame grindinyje buvo rasta 70 senų raktų, kuriuos vietinis panevėžietis sukabino ant uosio. Nuo tada raktų ant uosio kamieno tik daugėja.

Aviacijos fanams: Lėktuvų muziejus

Jei kada svajojote tapti pilotu, domitės kariniais žaisliukais danguje – ši vieta šiauriau Panevėžio kaip tik jums. Lėktuvų muziejuje Įstros aerodrome eksponuojami kariniai naikintuvai, mokomieji naikintuvai bei sraigtasparniai, naudoti apie 1980 m. Taip pat galima apžiūrėti MIG sraigtasparnį ir išbandyti jo pilotų kabiną.