31 liepos, 2018

M. Katleris ir Lietuvon.lt rekomenduoja: atradimai aplink Sartų ežerą

Kelionių laidos vedėjo rolėje šią vasarą debiutavęs Mantas Katleris ir kelionių projektas Lietuvon.lt dalijasi savo atradimais ir rekomendacijoms kelionėms po mūsų vasarišką šalį. Filmuodami antrąją savo internetinės laidos seriją Mantas su kolega Dominyku Klajumu darsyk pasuko Aukštaitijos, Aludarių krašto, kryptimi.

„Šįkart Aukštaitijos pažinimas vyko važiuojant beveik aplink visą Sartų ežerą, vieną gražiausių ežerų Lietuvoje. Tai vienas retų maršrutų, kur pakeliui nėra nė vieno dvaro, bet jame labai daug gamtos ir istorinių įdomybių. Ir būtina nepamiršti vieno aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje, kuris sukelia didžiulę baimę bijantiems aukščio, bet padovanoja nuostabų vaizdą iš viršaus. Iki „Kalnapilio-Tauro grupės“ pasiūlymo užsiimti turizmo populiarinimu Lietuvoje tokio grožio Lietuvoje nesitikėjau“, – sako M. Katleris.

Maršrutas aplink ežerą, todėl mėgaukitės gamta ir neskubėkite – paskirkite kelionei visą dieną. Ar net visą savaitgalį, jeigu dar turite atvykti iš toliau. Nuoroda į aktyvų maršrutą Google Maps: https://goo.gl/DnL6xF.

Visame maršrute galimybę pavalgyti rasite tik Dusetose – įsidėkite maisto piknikui. Tam labai tiks vienas iš piliakalnių ar aikštelė prie Sartų apžvalgos bokšto. Kaip ir bet kur Aukštaitijoje – problemų rasti kaimo turizmo sodybą aplink Sartų ežerą neturėtų būti. Viešbučių mėgėjai turės nakvynės ieškoti aplinkiniuose miestuose – Utenoje, Zarasuose, Rokiškyje. Taip pat  Aludarių krašte daug mažųjų aludarių, kur galima susitarti dėl asmeninių vizitų ir išgirsti bei pamatyti daug netikėtų istorijų ir  susipažinti su autentiškais gamybos būdais.

Dėmesio verti objektai:

Vieniša be kaimo: Bobriškio sentikių cerkvė (55.8335, 25.8052)

Yra kaimų ar miestelių, kur bažnyčios sugriuvusios, tačiau turime nemažai tokių vietovių, kur religinės šventovės pergyveno kaimus – pastarieji išnyko, o bažnyčios ar cerkvės liko. Viena iš tokių – medinė Bobriškio sentikių cerkvė prie Sartų ežero. Ši cerkvė buvo svarbi 19 a. visame regione, vėliau dar veikė ir per karą, ir per sovietų okupaciją, tačiau dėl sumažėjusio sentikių skaičiaus cerkvė 1992 m. buvo uždaryta. O visai neseniai ir naujai sutvarkyta.

Drąsiuosius apdovanoja vaizdu: Sartų apžvalgos bokštas (55.8409, 25.8385)

Norite pamatyti Sartų ežero vingius ir salas iš paukščio skrydžio? 2006 m. privačiomis lėšomis pastatytas Sartų ežero apžvalgos bokštas yra net 33 m aukščio ir tikrai neskirtas tiems, kas turi bent menkiausią aukščio baimę – siauri, stati ir sukti laiptai gali ne juokais susukti galvą. Tačiau įveikus visas laiptų pakopas, nuo viršutinės apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į Sartų ežerą ir apylinkes.

Ant mirusių kalno: Marimonto vandens malūno griuvėsiai (55.8219, 25.8986)

Kadaise čia buvo gražus vandens malūnas – apie jo svarbą sufleruoja ir akmenimis grįstas kelias, vedantis link jo. Marimontas, verčiant iš lotynų kalbos (Mori Mont) – reiškia mirusiųjų kalną. Sakoma, kad pavadinimas kilęs nuo gretimo didelio kalno, kur žiemą ne vienas kritęs ir neatsargiai paaukojęs gyvybę. O iš malūno, kuris anksčiau priklausė netoliese esančiam Antazavės dvarui, likę tik fragmentai ir tiltelis – tačiau aplinkinė gamta vis tiek šią vietą daro patrauklia aplankymui.

Beveik pusiasalyje: Velikuškių II piliakalnis (55.8264, 25.8687)

Kodėl piliakalnių pavadinimus reikia numeruoti – nežinia, bet jei yra antrasis, yra ir pirmasis Velikuškių piliakalnis, kurį gal jums pavyks surasti. O Velikuškių II piliakalnis kartais dar pavadinimas Salos piliakalniu, kadangi iš trijų pusių jį supa vanduo – piliakalnis įsikūręs tarp Sartų ir Zalvės ežerų, prie pat kelio.

Miško viduryje: Pakačinės piliakalnis (55.8134, 25.8852)

Antazavės šilo viduryje stūksantis Pakačinės piliakalnis apgyvendintas buvo prieš gerus 3000 metų, o jį tyrinėjant rasta įvairių akmens amžiaus daiktų. Gražus, bet ne daug pasakojantis apie save – toks yra Pakačinės piliakalnis. Dėmesio dėl kito objekto: „Google Maps“ rodo aplinkinį maršrutą (grįžtant iki Marimonto malūno) – to nedarykite, ieškokite keliuko per mišką link partizanų bunkerio. Iki jo – vos keli šimtai metrų. Ieškokite medinio ženklo Šilo mūšiui – bunkeris yra beveik iškart už jo. Kitas nuotykis: visai greta, galima net pėsčiomis arba vos pavažiuoti su automobiliu.

Lendame po žeme: Partizanų bunkeris prie Šilo mūšio vietos (55.8155, 25.8943)

Šiame miške per Antrąjį pasaulinį karą aktyviai veikė Zarasų ir aplinkinių kraštų partizanai. Svarbiausias mūšis su sovietų okupantais čia buvo 1944 m. gruodžio 26 d., dėl to ir pavadintas Šilo mūšiu. Visai greta mūšio vietos atkurtas partizanų bunkeris – į jį galima įlįsti ir apžiūrėti partizanų nakvojimo ar žiemojimo vietą.

Per pušyną ir palei ežerą: Jaskoniškių pažintinis takas (55.7738, 25.8231)

1,6 km ilgio Jaskoniškių pažintinis takas, sukdamas ratą, sujungia 14 pažintinių stotelių, kurios padės sužinoti įvairių įdomių dalykų apie mišką, augmeniją ir jo gyvūnus ar net iš kur atsiranda šaltinis. Dalis tako vingiuos palei Sartų ežerą – čia galima paieškoti ir vietelės atsivėsinimui ežero vandenyje.

Interaktyviai vilioja turistus: Sartų regioninio parko ekspozicijos centras (55.7473, 25.8411)

Nors regioninių parkų lankytojų centrai yra visuomet geras būdas pradėti kelionę, šįkart čia ją beveik užbaigsime. Sartų parko centras pateikia gausybę informacijos apie parką, ir tai daro įdomia, interaktyvia forma. O jei pavargote – galite išbandyti „supimąsi“ parko pastate stovinčioje valtyje. Žinoma, prieš lankantis, internete įsitikinkite, ar lankytojų centras dirba.

Saugo Sartų lenktynes: Sartų žirgynas (55.7506, 25.8244)

Jei dar liko jėgų – paskutinis objektas bus skirtas akims arba sportui. Sartai yra neatsiejami nuo žirgų lenktynių, Sartų lenktynės turi senas tradicijas, manoma, kad prasidėjo dar 19 amžiuje, o nuo 1905 m. rengiamos kasmet. Tiesa, dėl oro sąlygų pastaraisiais metais Sartų lenktynės nuo ežero ledo iškeltos į Dusetų hipodromą. O buvusio dvaro teritorijoje prie ežero įsikūrusiame žirgyne auginami dviejų veislių žirgai – žemaitukai ir sunkieji. Jei norite išbandyti jodinėjimą, derinkite iš anksto.

Gero kelio namo!


18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

25 vasario, 2025

Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija nuo 2010 m. kas trejus metus rengia respublikinę konkursinę […]

Eriko Černovo nuotr.
17 vasario, 2025

Šventiniame Vasario 16-osios koncerte, Zarasų kultūros centre, Viešosios bibliotekos teatro „Juodai baltas” literatūrinė kompozicija leido artimiau pažinti poetą Antaną Miškinį […]

23 sausio, 2025

„Lietuvos geologijos tarnybos specialistų Zarasų plote vykdytas kvartero storymės erdvinis geologinis kartografavimas atskleidė ne tik reljefo istoriją. Išskirtiniai ledynmečio suformuoti […]

15 sausio, 2025

Šeštoji respublikinė primityviosios tapybos konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės (1910–2009) premijai laimėti kviečia lankytojus į Rokiškio krašto muziejų. Paroda, kurią organizuoja […]

10 sausio, 2025

Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą. Antazavės […]

Rokiškio krašto muziejus
9 gruodžio, 2024

„Apie šventinį gruodį pradėjome galvoti jau pavasarį, – sako muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė, – Visas kūrybinis procesas, prasidėjęs iškart po […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

7 lapkričio, 2024

Regionų administraciniam teismui išnagrinėjus Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

31 spalio, 2024

Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi […]

15 spalio, 2024

Kultūros ministerijoje patvirtintas Lietuvos kultūros sostinių planas 2026–2028 metams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 2026 metais Lietuvos kultūros sostine taps Kėdainiai, […]

11 spalio, 2024

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-oje rinktinėje penktadienį prasideda kuopų lauko taktinės pratybos „Plieninis Vytis-2 24“. Kaip skelbia […]

7 spalio, 2024

2024-10-05 Druskininkuose, Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, buvo  atidengtas atminimo ženklas, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura),  […]

3 spalio, 2024

Spalio 1 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko „Kuriu – vaizdu, garsu, žodžiu“  konkurso laureatų apdovanojimų šventė. Renginio sumanytoja […]

27 rugsėjo, 2024

Teismo sprendimu valstybei bus grąžinti keturi neteisėtai Utenos rajone privačiai nuosavybei perduoti žemės sklypai. Kaip pranešė prokuratūra, šių metų vasario […]

23 rugsėjo, 2024

Atrodo, kad vis dar vasara, bet… voratinkliai be vėjo draikosi, medžiai pradeda atsikratyti lapų ir žiogai dabar – svarbiausi muzikantai, […]

23 rugsėjo, 2024

Rokiškio rajono savivaldybės miškuose skelbiama stichinė nelaimė dėl miškų kenkėjo – žievėgraužio tipografo, padarytos žalos. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dėl […]

G. Mičiūnienės nuotr.
16 rugsėjo, 2024

„Žmogaus gyvenimas… Prisiminimai kartais vilnija lėtai kaip pribrendusių rugių laukas – sunkiai linguodamas gelsvas varpas, kartais lekia kaip greitasparnis vėjūkštis […]

Regionų naujienos