M. Nagevičius: pernelyg optimistiška tikėtis, jog 2025 m. Lietuva pasigamins iki 80 proc. reikiamos elektros iš atsinaujinančių išteklių

Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtra Lietuvoje nebus tokia sparti, kaip prognozuoja energetikos ministras, mano Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Dainiui Kreiviui kalbant apie saulės ir vėjo jėgainių plėtros Lietuvoje lūžį po kelių metų, rinkos dalyvių atstovas tikina, jog dabartinė ekonominė padėtis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra prastesnė nei prieš metus, kuomet finansinės sąlygos plėtoti elektrines buvo gerokai palankesnės.

„Deja, vien tik matydamas rezervacijų skaičius nebūčiau toks optimistas kaip ministras“, – laidoje „ELTA kampas“ penktadienį sakė M. Nagevičius.

Rugsėjo viduryje energetikos ministras D. Kreivys Seime teigė, kad 2025 m. bus atsinaujinančios energetikos „lūžio metai“, kai Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks 8 gigavatus (GW).

„Tai milžiniškas kiekis, tai leis mums generuoti 75–80 proc. visos elektros energijos, kuri mums reikalinga“, – parlamentarams sakė jis. 2024 m. ministras tikisi, jog įrengtų elektrinių suminė galia bus apie 3,5 GW.

Savo prognozę D. Kreivys grindė dabar tinkle rezervuota saulės ir vėjo elektrinių galia, kuri siekia 12 GW.

„Deja, situacija tokia, kad per tą laiką kol jie gavo tuos leidimus rezervuoti tinklus, ekonominė situacija valstybėje, visoje Europoje, pasikeitė“, – pažymėjo M. Nagevičius.

Anot jo, itin palankios sąlygos plėtotojams buvo praėjusiais metais – kuomet didmeninės elektros kainos kilo iki rekordinių aukštumų – nes verslas parkų plėtrai galėjo skolintis lėšas geromis sąlygomis. Tačiau tuomet, teigia M. Nagevičius, plėtotojų planus stabdė neaiškumas dėl teisinio reguliavimo, pavyzdžiui, įvestas 2 GW galios apribojimas komercinėms saulės jėgainėms.

Dabar, sako jis, skolintis parkų plėtrai sudėtingiau, kadangi norėdamas gauti finansavimą plėtotojas turi sudaryti ilgalaikę elektros įsigijimo sutartį su energijos pirkėju, kas Lietuvoje esą yra gana sudėtinga.

M. Nagevičiaus nuomone, tai gali lemti, jog plėtros planus įgyvendins nepriklausomų elektros tiekėjų dukterinės atsinaujinančios energetikos įmonės, tuo metu kiti statytojai parkų, tikėtina, neįrengs.

„Lietuva yra maža valstybė, čia mažai tokių stambių elektros vartotojų, kurie savarankiškai perka elektrą iš gamintojų tiesiai, ne per tiekėjus. O tiekėjų pas mus nėra daug, jie patys vysto saulės ir vėjo elektrines ir, aišku, turi prioritetą pirkti iš savo pačių seserinių įmonių, o ne iš kitų vystytojų“, – teigė M. Nagevičius.

„Galime tikėtis, kad patys tiekėjai, kurie vysto parkus – „Ignitis“, „Enefit“ ir „Elektrum“ – turbūt pasistatys tas vėjo ir saulės elektrines. O visi kiti – tik labai nedidelė dalis iš jų pasistatys. Nebent tie, kurie turi priėjimą prie pigaus kapitalo per fondus ar pan. Bet tokių nėra labai daug“, – sakė jis.

Taip pat M. Nagevičius pažymėjo, kad dauguma tinklo pajėgumus rezervavusių plėtotojų jau sumokėję 50 eurų už įrengtąjį kilovatą (kW) siekiantį prievolių užtikrinimo mokestį. Kartu jie yra įsipareigoja savo projektus įgyvendinti per 3 metus, su galimybe terminą pratęsti dar metams.

Dabar, kaip pastebi rinkos dalyvių atstovas, galias rezervavę vystytojai ieško kam parduoti leidimus už mažesnę kainą, nei sumokėtas mokestis.

„Kas matosi rinkoje – ypač saulės energetikos parkų – vystytojai vaikšto vieni pas kitus ir bando parduoti tas savo įmones su tais leidimais už kainą, kuri mažesnė nei 50 Eur/kW. Jau sau į nuostolį nori išeiti iš tos situacijos dar kažką iš to išsitraukti.

Dabar yra pigiau ne konkuruoti dėl tinklo, o tiesiog nusipirkti įmonę, kuri jau tą rezervaciją turi. Tokia situacija saulės energetikoje. Vėjo energetikoje šiek tiek kitaip, nes ten geresnė ekonomika Lietuvos sąlygomis“, – pabrėžė M. Nagevičius.

Jis nuogąstavo, jog dėl pernelyg optimistiško požiūrio, D. Kreivys nebebendradarbiaus su sektoriaus atstovais siekiant padėti jiems įgyvendinti suplanuotą plėtrą.

„Blogai yra tai, kad jei ministras yra labai didelis optimistas ir sako, kad viskas bus gerai, jam kyla tokia pagunda galvoti, kad nieko daugiau keisti nebereikia, nereikia šnekėtis su investuotojais, nereikia ieškoti kas jiems trukdo, nereikia ieškoti kelių, kaip spręsti jų problemas – nes jie lyg jau patys stato“, – kalbėjo M. Nagevičius.

Prognozuoja lėtėjančią plėtrą

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nuo 2020 m. paskutinio ketvirčio iki dabar bendra iš atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia išaugo nuo 699 megavatų (MW) iki 2,16 GW. Prieš metus atsinaujinančios energijos generacija siekė 1,21 GW.

Agentūra taip pat skaičiuoja, jog rugpjūtį Lietuvoje buvo apie 80 tūkst. gaminančių vartotojų, kurių suminė galia siekė 825 MW. LEA teigia, jog per 8 metų mėnesius bendra gaminančių vartotojų įrenginių galia augo 82 proc.

Tuo metu vėjo elektrinių, anot agentūros, šį rugpjūtį jau buvo 191, jų bendra galia siekė 1,12 GW. LEA per artimiausius keletą metų prognozuoja dar apie 2,7 GW vėjo jėgainių plėtrą.

M. Nagevičiaus vertinimu, atsinaujinančios energetikos plėtros pikas Lietuvoje pasiektas šių metų gegužę ir birželį, o nuo tol pamažu lėtėja.

„Pagrindinė priežastis buvo ne ta, kad elektra pasidarė pigi, ji vis dar smarkiai brangesnė nei buvo iki energetinio karo pradžios. Pagrindinė priežastis ta, kad tie, kurie labai norėjo pasistatyti – ir kurie galėjo, (…) turėjo pinigų, galėjo finansiškai – dauguma pasistatė.

Ir praktiškai grietinėlę tą nugriebėme, rinka prisisotino bei dabar po truputį matome jos atvėsimą. Kiekvieną mėnesį vis mažesnis ir mažesnis kiekis prisijungia“, – sakė M. Nagevičius.

Jo teigimu, vėjo energetika plėtojama „gana tolygiai“, nes jai taikomi reguliaciniai apribojimai nėra tokie griežti. M. Nagevičius akcentuoja, jog tolimesnė atsinaujinančių išteklių plėtra priklausys nuo teisinės bazės tobulinimo – nacionalinius reguliacinės aplinkos projektus šiuo metu svarsto Seimas, apie elektros rinkos reformą diskutuoja ir Europos Komisija.  

Pasak eksperto, dabartinis teisinis apribojimas kelia perteklines rizikas, pavyzdžiui, iš esamos teisinės bazės, dar nėra aišku, kaip „Litgrid“ apribos saulės ir vėjo elektrinių gamybą, kai tinkle bus elektros perteklius.

„Jei esi investuotojas, tave patį pirmą išjungia, jei aptarnauji gaminančius vartotojus – vėliau. Jei esi jūrinio vėjo parko operatorius, tave išjungia patį paskutinį. Atsiranda toks labai neaiškus algoritmas, kuri tik didina tą grėsmę, kurią mato bankai“, – sakė M. Nagevičius.