Magistralei Vilnius–Kaunas sukako 50 metų
Šiandien, lapkričio 3 d., sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atidaryta magistralė Vilnius–Kaunas. Tuo metu tai buvo pirmoji tokio tipo magistralė Sovietų Sąjungoje ir laikoma vienu moderniausių kelių. Magistralės statybos truko 5 metus. 1970 m. eismo intensyvumas magistralėje Vilnius–Kaunas vidutiniškai buvo 5 800 automobilių per parą.
Šiandien vidutinis metinis eismo intensyvumas šiame ruože viršija 30 tūkst. automobilių. Tai didžiausias transporto srautas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos (Latvija, Estija) šalyse.
Susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič teigimu, magistralė Vilnius–Kaunas yra labai svarbi tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui, todėl šio kelio techninei būklei palaikyti skiriamas ypatingas dėmesys. Ministro įsakymu eismo sąlygų ir saugos gerinimui pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas skirta dar 7,4 mln. eurų ES fondų investicijų.
„Tikimės, kad papildomos investicijos pagerins susisiekimą tarp regionų centrų ir užtikrins vietiniams kelio naudotojams bei tranzitu pravažiuojančioms transporto priemonėms tarptautinius standartus atitinkančias eismo sąlygas“, – pabrėžia J. Narkevič.
„Prieš pusšimtį metų nutiestu keliu šiandien rieda gerokai daugiau automobilių, todėl saugios ir patogios eismo sąlygos privalo būti užtikrintos. Šiuo tikslu diegiamos modernios saugos ir eismo valdymo priemonės, apie kurias prieš 50 metų ir kelių statytojai, ir eismo dalyviai galėjo tik pasvajoti“, – sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Pasak R. Lipkevičiaus, Kelių direkcijos vienas prioritetų – kuriant patogią, saugią ir greito susisiekimo infrastruktūrą – vystyti automagistralių tinklą šalyje. Šį užmojį patvirtina valstybinės reikšmės keliuose atliekami darbai, o vieni didžiausių pokyčių vairuotojų laukia būtent kelyje Vilnius–Kaunas.
Šiuo metu kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože tarp Vilniaus ir Kauno vyksta intensyvūs rekonstravimo darbai. Atskiruose ruožuose darbai jau baigti, tačiau visas projektas bus baigtas įgyvendinti kitais metais. Kai bus įdiegtos saugaus eismo priemonės ir atlikta atskirų kelio ruožų rekonstrukcija, kelias atitiks automagistralei taikomus reikalavimus ir juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą. Čia bus užtikrintos saugios ir patogios eismo sąlygos, atitinkančios transporto srauto dydį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus.
Įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą ruože nuo Vilniaus iki Kauno įrengiami metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengiami pėsčiųjų takai ir perėjos skirtingame lygyje, montuojamos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengiamas apšvietimas, atliekami kiti darbai.
Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,00 iki 95,00 km rekonstruojamas pagal penkias sutartis (projektas susideda iš 5 ruožų rekonstravimo) VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos pasirašytas su 2 rangovais. Bendra viso projekto vertė – apie 43 mln. eurų. ES investicijų dalis, skirta šio projekto įgyvendinimui, dabar siekia 25,8 mln. eurų.
Šių metų birželį buvo baigtas magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 100,47 iki 101,79 km kapitalinis remontas. Darbai šiame etape vyko nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos – ruožas yra išplatintas iki 10 eismo juostų, papildomai įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, taip pat įrengta atraminė siena, daugiau nei 1 km ilgio triukšmo užtvara kairėje kelio pusėje. Šie darbai kainavo apie 17,5 mln. Eur.
2021 metų vasarą bus baigta viena svarbiausių Vilnius–Kaunas rekonstravimo projekto dalių – Neries krantus prie Kauno sujungs naujas tiltas. Vykdant projektą „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,29 iki 100,47 km rekonstravimo projekto įgyvendinimo“ taip pat bus pastatytas viadukas per Jonavos gatvę, o dešinėje magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pusėje nutiestas jungiamasis kelias. Šio projekto vertė – daugiau kaip 32 mln. eurų.
