Maistu plintančios infekcijos – aktuali sveikatos problema
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) informuoja, kad maistu plintančios infekcijos ir sergamumas jomis Lietuvoje išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema. Yra žinoma daugiau nei 250 įvairių maisto kilmės ligų. Dauguma iš jų yra infekcinės ligos, kurių priežastimi gali būti su maistu į žmogaus organizmą patekę mikroorganizmai, tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinės kilmės žarnyno ligomis.
Salmoneliozė yra dažniausiai registruojama per maistą plintanti zoonozė ne tik Lietuvoje, bet ir Europos regione. 2015 metais Panevėžio regione didžiausias sergamumo salmonelioze rodiklis buvo registruotas Panevėžio mieste (11, 97 atv./10 tūkst. gyv.), kuris daugiau nei 3 kartus viršijo Lietuvos sergamumo salmonelioze rodiklį (3,72 atv./10 tūkst. gyv.).
Panevėžio departamento specialistai primena, kad salmoneliozė yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Ši liga pasireiškia: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Dažniausiai minėti ligos simptomai prasideda po 12-72 val. nuo užsikrėtimo. Ligos inkubacinis periodas priklauso nuo salmonelių kiekio, esančio maisto produkte. Šis susirgimas paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu.
Salmoneliozės prevencijai vakcinos nėra, todėl reikia laikytis toliau paminėtų taisyklių, padėsiančių sumažinti užsikrėtimo riziką. Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina užvirinti ar kitaip apdoroti karščiu. „Nesukryžiuoti“ – maistą gaminti taip, kad blogosios bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėti ant kitų produktų. Atvėsinti – nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą taip pat patartina gerai pakaitinti. Plauti, valyti: didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t. y. muilu ir vandeniu. Visada reikia plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gamindami. Svarbu kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti. Ypač kruopščiai reikia plauti rankas, pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant žarnyno infekcine liga sergantį ligonį.
