14 rugpjūčio, 2024
Darius Tvardauskas | Antazavės dvaro bibliotekos vyresn. bibliotekininkas

Maldaknygių paroda Antazavės dvaro bibliotekoje

Maldaknygė – krikščionims skirta maldų knyga. Maldų tekstai – vienas ankstyviausių ir pagrindinių bažnytinės literatūros žanrų. Maldaknygės pradėjo klostytis I–III a. tikinčiųjų namuose atlikinėjant liturgines apeigas. Nuo 3 a. bibliniai ir liturginiai tekstai, kasdienės maldos ir tikėjimo formuluotės pradėta surašinėti į rinkinius privačiam naudojimui. Iš pradžių maldaknygės buvo rengiamos lotynų kalba. VIII–IX a. maldų rinkinius imta versti į kitas kalbas. Viduriniais amžiais maldaknygės buvo rankraštinės, įvairiai apipavidalintos. XV a. pabaigoje jos pradėtos spausdinti.

Pirmosios maldaknygės lietuvių kalba buvo protestantiškos, XVI a. pabaigoje  išspausdintos Mažojoje Lietuvoje. Pirmoji katalikiška maldaknygė lietuvių kalba išspausdinta 1630 m.

Daug maldaknygių buvo leidžiama XIX a., maldos daugiausia verstos iš lenkų ir vokiečių kalbų. Viena populiariausių buvo  Aukso altorius. Spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.) iš maldaknygių vaikai buvo mokomi skaityti.

Panaikinus spaudos draudimą lietuviškais rašmenimis imta leisti naujų originalių maldaknygių Aušros žvaigždė (1904–1913 m.), Sveika Maryja (1906), A. Jakšto parengtos maldaknygės.

Sovietmečiu katalikiškos maldaknygės rengtos išeivijoje. Lietuvoje ribotais tiražais spausdintos katalikiškos maldaknygės, patvirtintos Lietuvos vyskupų konferencijos: Liturginis maldynas (1968 -2007) ir Visada su Dievu (1977 –1992).

Nuo rugpjūčio 13 dienos veikiančioje parodoje eksponuojama 20 XIX a. II pusės – XX a. I pusės maldaknygių lietuvių ir lenkų kalbomis, taip pat brevijoriai, tikybos vadovėliai. Leidiniai iš Zarasų viešosios bibliotekos, Zarasų krašto muziejaus, Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčios ir privačių rinkinių.

 


20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

18 gruodžio, 2024

XV–XVIII a. Žemaitijos kunigaikštystė, nors ir buvo padalyta į 29 valsčius (vėliau pavietus), neturėjo vieningos administracinės ar teisinės struktūros, kuri […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

14 gruodžio, 2024

Siekdamas išvengti kišimosi į savivaldos reikalus, Seimas atmetė siūlymą įpareigoti savivaldybes privalomai steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias Vietos […]

Eugenijus Šalkauskas su žmona ir sūnumi. Foto F. Boruchovičius, Telšiai
13 gruodžio, 2024

Padalijus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis, 1764 m. įkurta Telšių apskritis – administracinis vienetas, įvairiais laikotarpiais vadintas Telšių žeme, Telšių […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

12 gruodžio, 2024

Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė. Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai […]

12 gruodžio, 2024

Gyventojų apklausoje dalyvavę šiauliečiai nesutinka su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, kuriuo savivaldybė yra įpareigojama pakeisti […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]

Aistė ir Augustinas prie atminimo lentos Pauliui Normantui Vengrijoje
28 lapkričio, 2024

Jau septynerius metus Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė su savo projektu „Gabalėliai Lietuvos“ keliauja po pasaulį dokumentuodami lietuvišką paveldą. Po […]

27 lapkričio, 2024

2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
25 lapkričio, 2024

Šią dieną prieš 260 metų, 1764 m. lapkričio 25 d., Varšuvos Šv. Jono katedroje buvo karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) […]

22 lapkričio, 2024

2024-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbti Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, įsikūręs kone tarp Kauno ir Vilniaus. Apie Kaišiadoris šįkart pasakoja […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

15 lapkričio, 2024

Kėdainių rajono Mantviliškio kaime prieštaringai vertinamo Kazio Macevičiaus pavadinimą turinti gatvė pervadinta į Kaštonų gatvę, rašo portalas „Rinkos aikštė“. Anot […]