Maltiečiai dovanodami Prisikėlimo dvasią kitiems, prikviečia ją ir į savo širdis
Kaip ir kasmet, Aukštadvario jaunieji maltiečiai prieš Velykas aplankė Čižiūnų socialinių paslaugų centro ir Šv. Domininko pensionato gyventojus.
Velykų belaukdami didįjį ketvirtadienį Aukštadvario maltiečiai pasitiko margindami kiaušinius. Ir ne vieną, ne dešimt, o visas šešias dešimtis. Ryškiomis spalvomis, simbolizuojančiomis Prisikėlimą, pavasarį, kad jo nuotaikas ir emocijas galėtų padovanoti seneliams, kuriems šie margučiai ir buvo skirti.
Kaip ir kasmet, prieš Velykas aplankėme Čižiūnų socialinių paslaugų centro ir Aukštadvario Šv. Domininko pensionato gyventojus. Nepamiršome ir globojamų senelių, gyvenančių vienkiemiuose.
Seneliai labai džiaugėsi ne tik padovanotais margučiais, bet ir naudingomis maltiečių rėmėjų dovanomis: UAB „Studio Moderna“ šiltomis šlepetėmis, BENU vaistinės vitaminais, „Tyto alba“ knygomis. Beje, margučius pagal patikusią spalvą rinkosi patys senoliai. Pavyzdžiui, žilagalvei senolei Zofijai labiausiai patiko geltonai dažytas kiaušinis – priminė geltonas jos jaunystės kasas. Kita močiutė Veronika maltiečiams pati padainavo dainą apie jaunas dienas, apie tai, kaip reikia jas vertinti ir branginti.
Vienkiemyje gyvenantys Adelė ir Tautvilas, sesuo ir brolis, nesitikėjo svečių prieš Velykas. Vaikų jie neturi, tad senatvėje rūpinasi vienas kitu. Su Velykų nuotaiką ir dovanomis užgriuvę maltiečiai senolius nustebino ir pradžiugino – bus vaišių šventiniam stalui. Nors močiutė Adelė viena akimi nemato, bet tai netrukdo jai džiaugtis bundančia gamta ir augintiniais. Velykų proga senolė sulaukė ir jų davanos – ožkelė Cibutė atsivedė ožiuką. Senolei jau sunku pačiai apeiti kad ir nedidelį savo ūkį, nors padeda brolis ir su maisto lauknešėliais lanko maltiečiai, močiutė vis dažniau susimąsto apie nuolatinę globą senelių namuose. Maltiečiai pažadėjo jos ir ten nepamiršti.
Po tokių šiltų pabendravimų šventinė Prisikėlimo nuotaika apėmė net tik aplankytus senelius, bet ir pačius maltiečius. Ypač tai palietė jaunimą – Dovydą, Laurą, Živilę ir kitus. Jiems senelių dėkingumas už tokias, atrodo, paprastas dovanas sukėlė daugybę minčių – kaip gera daryti gera, ir tam nereikia ypatingų pastangų. Senoliams neįkainojama Velykų dovana yra mūsų dėmesys, pagarba ir truputis laiko. Pastarojo, žinoma, trūksta mums visiems, tad pasidalinimas juo, paskirtos kelios akimirkos kitam yra geriausia savanorytės idėjos išraiška.