Maratoną su 10 kg atliekų įveikusi sportininkė bėgimą lygino su šiukšlinimu: „Kad buvo sunku, supranti tik nusimetęs naštą

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia atliekų pilna kuprine, o bėgdamos dar ir rinko kitų pamestas šiukšles.

Pasiekti finišą joms pavyko per 4 val. 16 min., tačiau jų tikslas buvo ne atbėgti vienoms pirmųjų, o atkreipti visuomenės dėmesį į svarbią problemą.

Kartu su savo komanda aplinkosauginės iniciatyvos „Misija: švari vasara ‘22“ iššūkį priėmusi bėgimo entuziastė, „I RUN LT“ komandos trenerė Eglė Stankūnė teigia, jog neretai ir patys sportininkai, propaguojantys sveiką gyvenimo būdą, bėgimų metu gatvėse ar miškuose „pameta“ energetinių gelių ar kitų pakuočių, tačiau, anot jos, svarbu suprasti, jog nuo sąmoningumo bei švarios aplinkos ir prasideda sveikas gyvenimo būdas.

„Kad buvo sunku, supranti tik nusimetęs naštą“

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sugeneruoja apie 500 kg atliekų. Skaičiuojant, jog daugelis vasaros metu kasmet atostogauja bent savaitę, vienas žmogus per atostogas gali sukaupti net apie 10 kg atliekų, kurios neatsakingai paliktos atsiduria net ir valstybės saugomuose parkuose bei tampa našta gamtai.

„Nenorėčiau priaugti 10-ies kilogramų“, – po bėgimo juokėsi E. Stankūnė. Bėgikė pasakoja, kad šiam bėgimui ypatingai nesiruošė, tačiau neretai tiek ji, tiek jos komandos nariai treniruojasi su tiek pat sveriančia specialia liemene. Visgi, ši patirtis, anot maratono dalyvės, buvo su niekuo nesulyginama.

„Su tokia kuprine bėgti iš pradžių yra tikrai sunku, tačiau paskui pripranti, nebekreipi dėmesio. Tik nusimetęs ją ir pajutęs palengvėjimą suvoki, kaip buvo sunku. Manau, kad žmonės taip pat ilgainiui pripranta ir prie šiukšlinimo – jo nebepastebi, todėl turi būti nuolat sąmoningas ir suprasti, kad visiems būtų lengviau, jei to nebūtų“, – lygina „I RUN LT“ trenerė.

Maratono dalyvė atkreipė dėmesį, kad nors iniciatyvos kaip ši neatrodo itin sudėtingos, tikrąjį jų poveikį supranti tik dalyvaudamas pats. Be to, E. Stankūnė ypač džiaugėsi, jog bėgo keliese – taip esą buvo lengviau pastebėtos, o tarp komandos bėgikių buvo galima išvysti ir karatė meistrę, pasaulio vicečempionę Ingą Mikštaitę.

„Bėgikai ir susirinkę jų palaikyti stebėjosi, klausinėjo. Tiek dėmesio trasoje dar nesu sulaukusi. Spėjome ir papasakoti, jog tokią naštą per savaitę gamtai galime palikti, jei nebūsime sąmoningi“, – dalinosi E. Stankūnė.

Išbandyti nenorėtų

Pasimatuoti vadinamą „Atostogų atliekų“ kuprinę galėjo visi norintys renginio dalyviai. Anot misijos organizatorės, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovės Simonos Rasalės, užsidėję ant pečių šią kuprinę, žmonės galėjo ne vien pamatyti, bet ir fiziškai pajusti, kokia našta kiekvienas neatsakingas atostogautojas kasmet apsunkina gamtą: „Viena yra kažkur perskaityti, tačiau visai kas kita savo kūnu pajusti, kaip mūsų nesąmoningas elgesys visomis prasmėmis slegia kelius, takelius, pievas kuriomis vaikštome mes ir kuriomis vaikščios ateities kartos.“

„Atostogų atliekų“ kuprinę, kuri apkeliavo Lietuvos regioninius parkus, sukūrė „Replastico2“ iniciatyvos autorė, plastikinius maišelius kūrybai naudojanti architektė Laura Petruškė. Kuprinei gaminti panaudota maždaug 200 plastiko maišelių – lygiai tiek, kiek vidutiniškai per metus tenka vienam gyventojui. Autorė pasirūpino ir bėgikių kuprine, kurios ruošimui panaudojo 40 plastiko maišelių, rastų gamtoje „Misija: švari vasara ‘22“ iniciatyvos metu.

Ekologė, „Žaliojo taško“ atstovė Vaida Griškevičienė džiaugėsi, kad nemaža dalis kuprinę panorusių pasimatuoti renginio svečių jau iš anksto žinojo, kas jų laukia. „Įsitikinome, jog mūsų žinutė buvo išgirsta – žmonės atėjo matę ir girdėję ne tik apie kuprinę, bet ir apie jos istoriją“, – kalbėjo ji.

Pasimatavusieji kuprinę sutartinai tvirtino, jog ji tikrai nėra lengva ir svarstė, kad su tokia nesinorėtų niekur eiti, jau nekalbant apie bėgimą. Net ir pusmaratonį ar maratoną įveikę bėgikai nedrąsiai pripažino, jog patys priimti iššūkį ir įveikti trasą nešini tokiu svoriu nenorėtų.

Gamtoje – tona atliekų mažiau

Vasarą „Atostogų atliekų“ kuprinė drauge su „Misija: švari vasara ‘22“ dalyviais apkeliavo net 10 regioninių parkų, kuriuose buvo vykdomos gamtos švarinimo akcijos, o poilsiautojai raginami susirinkti ne tik savo, bet ir kitų neatsakingai gamtoje paliktas šiukšles gamtoje. Pasibaigus vasarai, kartu su grįžtančiais iš atostogų, kuprinė irgi parkeliavo į sostinę, kur buvo pristatyta, kokios populiariausios šiukšlės regioniniuose parkuose, kiek jų surinkta ir kiek žingsnių nueita švarinant gražiausius Lietuvos gamtos kampelius, pajūrį, upių ir ežerų pakrantes.

Organizatorių teigimu, prie iniciatyvos renginių prisijungė apie 1,5 tūkst. dalyvių, kurių daugiau nei tūkstantis atliekas regioniniuose parkuose rinko savarankiškai, o likusieji – kartu su organizatoriais. Per tris mėnesius surinkta daugiau nei tona poilsiautojų neatsakingai gamtoje paliktų atliekų ir nužingsniuota apie 50 km. Prie „walk15“ programėlės savarankiškai prisijungė daugiau nei 10 000 dalyvių, kurie nuėjo 2,3 mlrd žingsnių ir sutaupė beveik 296 tonas CO2.

Populiariausios atliekos vasaros metu

Anot V. Griškevičienės, apsilankius dešimtyje regioninių parkų pastebėta, jog poilsiautojus galima skirstyti į dvi kategorijas – tie, kurie atvyksta iškylauti su nakvyne ir be jos.

„Liūdna pripažinti, bet iš rastų atliekų gamtoje galima daryti prielaidą, kad tie, kurie atvyksta su nakvyne, atsakingiau planuojasi savo poilsį gamtoje. Prie šios išvados galima prieiti peržvelgus poilsiautojų iškylavimo įrodymus. Populiariausios poilsiautojų atliekos – plastikinės maisto pakuotės, buteliai, saldainių popierėliai, cigarečių nuorūkos. Tai, kas telpa į kišenę ar tiesiog į iškylos krepšį. Tikėtina, kad šie radiniai yra trumpų vizitų gamtoje įrodymas“, – tvirtina ekologė.

Taip pat rasta nemažai padangų bei tokių atostogautojų paliktų atliekų, kaip drabužiai, kojinės, suplyšusios šlepetės, savadarbiai griliai, pakavimo plėvelės, žvejų paliktos valų pakuotės, pirkinių maišai ir kt.

Iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ ambasadoriai nuo vasaros pradžios gamtos švarinimo akcijas įgyvendino Pavilnių, Verkių, Aukštadvario, Asvejos, Anykščių, Vištyčio, Panemunių, Varnių, Pagramančio, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniuose parkuose.