Marcelijus Martinaitis – įvairialypė asmenybė

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje balandžio 10-ąją įvyko gražus renginys, skirtas žemiečio poeto Marcelijaus Martinaičio parodai „Marcelijaus Martinaičio margučiai“ atidaryti. Jame dalyvavo nemažai svečių, kuriuos pristatė renginį vedusi bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Edita Sprauniūtė. Tai – velionio poeto žmona Lietuvos dailės istorikė, kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Gražina Marija Martinaitienė, Lietuvos filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius kraštietis, poeto kurso draugas Česlovas Kalenda, Lietuvos dailės muziejaus liaudies meno rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja, parodos kuratorė Daiva Beliūnienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorė Jolita Jablonskienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja Regina Petreikienė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Donvina Dambrauskaitė, kraštotyrininkas, dailininkas, Raseinių krašto kultūros paveldo tyrinėtojas, spaudos bendradarbis Viktoras Vitkus.

Renginį skambiomis, nuotaikingomis dainomis pasveikino Astos Nikžentaitienės vadovaujamas folklorinis ansamblis „Degulė“, kuriam susirinkusieji negailėjo aplodismentų.

Nutilus dainoms, klausėmės Marcelijaus Martinaičio gyvo balso įrašo – pasakojimo apie margučių skutinėjimo pojūtį, atėjusį iš vaikystės.

Gal tie poeto skutinėti margučiai taip ir būtų likę niekieno nepastebėti, jei tarp jo namiškių nebūtų apsireiškęs vagis. „Tai aš buvau ta pačių gražiausių margučių grobikė“, – savo prisiminimais pasakojimą pradėjo velionio žmona Gražina Martinaitienė. Ji ne tik atvirai ir nuoširdžiai papasakojo apie margučių kelią iki parodos, tačiau atskleidė ir kitus Marcelijaus sugebėjimus, apie kuriuos turbūt niekas net nenutuokė. „Marcelijus buvo įvairialypė asmenybė, – sakė Gražina. – Nesuklysiu sakydama, jog jį būtų galima pavadinti ir tautodailininku. Savo namuose esu išsaugojusi jo juvelyrinių darbų kolekciją, iki šiol tarnauja ir jo sumeistrauti baldai iš braižybos lentų ir lentučių, skirtų virtuvės reikmėms. Kada nors ir jie bus padovanoti kokiam nors muziejui“. Netrukus pasirodys ir nauja jo knyga, kurios „paslaptis“ atskleista tik tiems, kas apsilankė parodos atidaryme. Tegul tai išlieka intriga.

Unikalią margučių parodą pristatė Daiva Beliūnienė. Dailės muziejuje eksponuojami 260 M. Martinaičio margučių, tačiau raseiniškiai ir miesto svečiai iki gegužės 7 dienos turi progą pamatyti 150 pačių gražiausių margučių. Ką Marcelijui reiškė Didžiosios Velykos ir margučių skutinėjimas? „Kiekvienais metais, likus kelioms savaitėms iki Velykų, pasineriu į sąmonės snūdą, tarsi išeinu į gyvenimo užribius, atkuriu ryšį su praeitimi, su prisiminimais… “, – apie savo aistrą tokiam pomėgiui rašė Marcelijus Martinaitis.

Daug įdomių istorijų iš studentavimo laikų prisiminė kurso draugas, taip pat mūsų žemietis Česlovas Kalenda. Jis apgailestavo, kad kuklus Marcelijus daugelį savo sugebėjimų slėpė, nesuteikdamas jiems ypatingos reikšmės. Ir tik jo žmonos Gražinos dėka turime galimybę jį pažinti labiau.

Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė padėkojo Lietuvos dailės muziejaus liaudies meno rinkinio saugotojai ir tyrinėtojai, parodos kuratorei Daivai Beliūnienei už surengtą unikalią parodą ir visiems svečiams už paskirtą laiką ir nuostabias susitikimo akimirkas.