Marcinkonyse prisimintos senovės Kalėdų tradicijos

Marcinkonyse puoselėjama graži tradicija – prieš pat Šv. Kalėdas, kai švenčiama žiemos saulėgrįža ir Elnio devyniaragio šventė, susirinkti į adventinę vakaronę ir prisiminti Advento, Kūčių ir Šv. Kalėdų tradicijas, kurias iki šių dienų išsaugojo mūsų protėviai, o šiandien pagarbiai puoselėja dabartinė karta. Šiemet Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Marcinkonių lankytojų centre vykusi ketvirtoji dzūkiška adventinė vakaronė „Kalėdų rytą saulė pražydo” sukvietė ne tik marcinkoniškius, bet ir svečius. Ji alsuote alsavo dzūkiška dvasia ir priminė jaukius dzūkiškus namus Kūčių dieną – viltimi degančiomis vaško žvakelėmis, šiaudiniais žaisliukais papuošta eglute, palubėje besisukančiais šiaudiniais sodais ir žvaigždėmis, Advento dainomis ir žaidimais ir, žinoma, gausiu vaišių stalu, ant kurio puikavosi senovės dzūkų Kūčių valgiai.

Vakaronės dalyvius gražiomis Advento dainomis sutiko ir pasveikino Marcinkonių folkloro ansamblio dainininkai.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos organizuotą vakaronę dzūkų tarme vedė Jonas Bajoriūnas. Jis svetingai sutiko „kiekvienų suvejusį ar suvažavusį in gražų pirkių” ir prisiminė, kaip apie Adventą pasakoja ilgametė Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkė Juzė Česnulevičienė. „Adventas – labai smūtnas čėsas. Nieko labai nedarydavom, ale visciek neišturėdavom. Suveidavom visi susiedai vieni pas kitus, moterys plūnksnas plėšė, vyrai pancus darė, o vaikai žūrėjo, kų vyresni dyrba. Pažaisdavom, kad ir kokių giesmelį sugiedodavom. Kūcų vakarų būtinai būrdavomės. Tep ir sulaukdavom šventų Kalėdų”.

Vėliau Advento dainas dainavo bei gražiausių metų švenčių papročius ir tradicijas prisiminė vakaronėje dalyvavę folklorinis dainų ir šokių ansamblis „Žvangucis” iš Alytaus, vadovaujamas Giedriaus Griškevičiaus, ir Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria”, vadovaujamas Linos Būdienės.

Po dainų ir pasakojimų šaunusis vakaronės vedėjas J. Bajorūnas garbiausius svečius pakvietė uždegti po vaško žvakelę ir pasakyti linkėjimą, dovanų jie gavo po naujausią Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato išleistą knygą apie kryžius „Tarp žemės ir dangaus”. Žvakeles uždegę ir sustoję ratu, vakaronės dalyviai sugiedojo bendrą Advento giesmę „Vai žiba žiburėlis, kaip aukso liktorėlis”. Ši daina bei nuoširdžiausi linkėjimai buvo gražiausias ir prasmingiausias vakaro akcentas.

Mažiausieji renginio dalyviai taip pat nenuobodžiavo – su didžiausiu smalsumu iš šiaudelių kūrė žaisliukus ir girliandas Kalėdų eglutei. Šiaudinių vėrinių subtilybių vaikus mokė Aldona Ilickienė iš Mančiagirės kaimo. Jos pintais žaisliukais ir girliandomis buvo dailiai papuošta ir Kalėdų eglutė. Garbaus amžiaus pynėja sakė neįsivaizduojanti savęs be pynimo iš šiaudelių, gražiausius sodus, žvaigždes, paukštelius pina jau daugybę metų, o kiek šimtų jų išdovanojo, net pati nesuskaičiuoja. Moteris džiaugiasi, kad pinti išmokė dukrą Virginiją, o dabar mokosi jau ir anūkai Austėja bei Kazimieras. Jei kas nori pasimokyti nupinti paukštelį ar žvaigždę, pynėja niekada neatsisako.

Pynimo iš pušies šaknų ir šiaudų mokė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojas, amatų meistras Romas Norkūnas.

Vėliau visi buvo svetingai pakviesti vaišintis marcinkoniškių paruoštais Kūčių valgiais – „ausytėm” su grybais, „kleckais”, grybų troškiniais, avižų bei spanguolių kisieliumi ir kitais skanėstais.

Tą vakarą buvo galima išmokti ir Advento ratelių bei žaidimų, pasiklausyti pasakojimų, kaip prasmingiausių metų švenčių laukdavo mūsų seneliai. Ir šias unikalias tradicijas perduoti jaunimui. Tąvakar Marcinkonyse buvo galima pajusti, kad mūsų krašte dar gyva tai, kas yra unikalu ir autentiška.