25 rugpjūčio, 2016
Rūta Averkienė, Varėnos rajono savivaldybės administracija

Margionių klojime – kaimo teatrų sambūris

Unikalusis Margionių klojimo teatras tęsia gražią tradiciją – Margionyse jau septintus metus iš eilės žiūrovus džiugina rajoninė kaimo teatrų šventė–konkursas „Citnaginė“ režisieriaus Juozo Gaidžio prizui laimėti. Saulėtą rugpjūčio  šeštadienio popietę gražiausiais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus ir anūkus bei svečius, susirinkusius į „Citnaginę“.

Septintąkart organizuojama kaimo teatrų šventė dar kartą liudija, jog ji turi vykti būtent čia, Margionyse, kur beveik devyniasdešimt metų gyvuoja Margionių klojimo teatras, kur tebeplevena prieš dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio dvasia, kur kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.

Kaimo teatrų šventę pradėjo charizmatiškieji Margionių klojimo teatro artistai, sugiedoję Margionių himną. Ją dzūkiškai vedė dabartinė Margionių klojimo teatro režisierė Rimutė Avižinienė ir šio teatro artistas Vytautas Jeremičius.

Šventėje dalyvavęs teatro režisierius ir aktorius Petras Mendeika prisiminė savo pirmąją pažintį su Margionių klojimo teatro artistais. Pasak jo, studentams tuometinėje konservatorijoje buvo dėstoma, jog klojimo teatro Lietuvoje jau seniai nebėra. Tačiau kai jo iniciatyva Margionių artistai su visomis dekoracijomis buvo nuvežti į aktorinio meistriškumo katedrą ir suvaidino savo spektaklį, margioniškiais liko sužavėtas visas tuometinio teatro elitas. Jie buvo nustebinti to fakto, kad klojimo teatras visgi gyvas. Po šio sėkmingo debiuto Vilniuje apie unikalųjį Margionių klojimo teatrą buvo sukurtas dokumentinis filmas. Pamažu šis judėjimas išplito po visą Lietuvą. „Džiugu, kad mes šiandien esam toj vietoj, kur atgimė klojimo teatro judėjimas. Teatras čia buvo ir prieš karą, anuomet tai drauge buvo ir pasipriešinimo teatras. Lenkų okupacijos metais žmonės priešinosi žodžiu. Ir tada prieš spektaklius giedodavo himną, diskutavo lietuvybės temomis. Juozas Gaidys po karo teatrą atgaivino. Smagu, kad ir šiandien jame vaidina pirmajame Juozo Gaidžio teatro spektaklyje vaidinusios moterys“, – kalbėjo P. Mendeika ir linkėjo margioniškiams kuo geriausios kūrybinės kloties.

Šventę–konkursą pradėjo margioniškiai, suvaidinę spektaklį pagal J. Geniušį „Janytės liga“, kurį režisavo Rimutė Avižinienė. Vėliau į sceną lipo ir gausių žiūrovų ovacijų sulaukė artistai iš Žilinų, Nedzingės, Merkinės, Gudžių ir Matuizų.

Varėnos kultūros centro Žilinų filialo teatras „Vijūnė“ suvaidino I. Menchell spektaklį „Našlių klubas“, režisuotą Dalios Šmigelskienės. Nedzingės filialo dramos kolektyvas suvaidino Nijolės  Maceikienės sukurtą ir režisuotą komediją  „Gimtadienis“. Merkinės dramos teatro kolektyvas vaidino A. Untulio pjesę „Nosis su apgamu“, režisuotą Laimutės Jakštienės. Gudžių filialo dramos kolektyvas linksmino Marytės Didikienės sukurtu ir režisuotu vaidinimu „Senos mergos kap pasiuto“. Visą pusdienį šurmuliavusią teatrų šventę vainikavo nuotaikingas Matuizų filialo teatro „Giraitė“ spektaklis „Tuščia kertė širdyje“, kurį pagal A. Kazragio pjesę režisavo Irena Čeplikienė.

Nugalėtojus, vertus režisieriaus Juozo Gaidžio prizo, rinko komisija, sudaryta iš pačių kaimo artistų. Garbingas prizas – didelis molinis ąsotis ir kaimo gėlių puokštė – buvo įteiktas šių metų laureatams – Matuizų  artistams.

Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pagyrė margioniškius, kad jų, paprastų kaimo žmonių iniciatyva, Margionių klojimo teatras yra žinomas ir dar tebegyvuoja. Jis pasveikino šventės dalyvius, kaimo teatrų vadovams įteikė padėkas ir atminimo dovanėles, šventiniam stalui – šimtalapį, o kaimo artistams palinkėjo ir toliau nepamiršti klojimo teatro.

Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo direktorė, dabartinė Margionių klojimo teatro vadovė ir režisierė Rima Avižinienė, sakė, kad labai simboliška, jog Varėnos rajono kaimo teatrų šventė vyksta Margionyse. Juk jei ir Juozas Gaidys būtų gimęs ne prieš šimtą, o prieš daugiau metų, neabejotinai pirmasis lietuviškas spektaklis būtų suvaidintas Margionyse. „Pati pagrindinė šio festivalio idėja – paskatinti kaimo žmones vaidinti ir kurti vaidinimus, kaip tai darė Juozas Gaidys. Sumanymas gimė ir dėl to, kad norėjosi, jog kaimo teatre vaidinantys žmonės vaidintų ne tik savo kaime, pamatytų, kaip vaidina kito kaimo artistai, vieni iš kitų pasimokytų. Šiemetinė šventė ypatinga tuo, kad margioniškiai spektaklį pastatė per mėnesį. Jie – ypatingi žmonės, su jais lengva dirbti“,–gyrė kaimo artistus režisierė.

Žaliais Dzūkijos pušynais apsigaubęs Margionių kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali didžiuotis vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu, koks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį bene devyniasdešimt metų. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre vaidinęs.

Visus šventės dalyvius pasveikino, artistams kūrybinės energijos, o žiūrovams smagios šventės linkėjo Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška.

Margionių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkė Lina Vosylienė kalbėjo, kad margioniškiai yra unikalūs, turi labai stiprią bendruomenę ir savo jėgomis bando gražinti kaimą.

Tądien Margionyse buvo ne tik vaidinama. Klojimo teatre skambėjo gražiausios senovinės Margionių kaimo dainininkių atliekamos dainos. Jos giedojo Juozo Gaidžio giesmes, kurios skambėdavo prieš kiekvieną klojimo teatro spektaklį, o teatrų festivalio dalyvius linksmino net keturi Margionių kaimo muzikantai. Po vaidinimų dalyvių laukė ant laužo virta grybų sriuba ir kitos dzūkiškos vaišės bei smagi vakaronė.


30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

26 kovo, 2025

Pirmoji tokia krovimo stotelė bus pastatyta Varėnoje, kurią, pagal su „LTG Infra” pasirašytą sutartį, suprojektuos ir įrengs UAB „Fima”. Tai […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Rokiškio krašto muziejus
12 kovo, 2025

Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

7 kovo, 2025

Penktadienį Vilniuje prasideda pavasario pradžią simbolizuojanti, tris dienas truksianti Kaziuko mugė. Kaip skelbia mugės organizatoriai, šių metų mugės tema – […]

7 kovo, 2025

Iškilmingame renginyje Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir kultūros ministras Šarūnas Birutis už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikė […]

7 kovo, 2025

Per pastaruosius trejus metus Birštone augantis turistų srautas ir nuosekliai plėtojama apgyvendinimo, sveikatinimo bei kita turizmo infrastruktūra atnešė džiugių permainų […]

6 kovo, 2025

Prasidėjus kovui, Telšiuose vyko du įspūdingi renginiai, skirti Užgavėnėms – linksmybių kupina šventė Žemaičių kaimo muziejuje ir tarptautinė konferencija Žemaičių […]

4 kovo, 2025

2025 m. kovo 3 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su režisieriumi, dailininku, autorinės juvelyrikos kūrėju Algirdu Mikučiu, […]

3 kovo, 2025

Šiandien startuoja Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus skaitymo skatinimo iniciatyva „Biblioteka arčiau vaikų“. Skaitymo džiaugsmas […]

3 kovo, 2025

Šiais metais Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo programai skirta per 6,1 mln. eurų. Už šias lėšas ketinama spartinti jau pradėtus […]

Regionų naujienos