Marijampolėje paskleistas savanorystės virusas: daryti gera tikrai yra gera

Kovo 22 d. Meilės Lukšienės švietimo centras ir projekto „Lyderių laikas 3“ (LL3) Marijampolės savivaldybės kūrybinė komanda sukvietė bendraminčius į konferenciją „Savanorystė: daryti gera yra gera“. Kad renginio tema aktuali ir turime daug jai neabejingų žmonių, supratome pamatę gausų būrį konferencijos dalyvių – jų susirinko per šimtą.

Renginio dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Romualdas Makauskas ir švietimo centro direktorė, LL3 komandos narė Meilė Apanavičienė. Ji pasidžiaugė, kad seniai brandintą idėją surengti konferenciją savanorystės tema pavyko įgyvendinti dabar, susibūrus projekto LL3 kūrybinei komandai Marijampolėje.

„Turime gražių savanorystės pavyzdžių, kuriuos norime paskleisti lyg virusą. Jeigu bendraudami kartu rasime naujų idėjų, būsime pasiekę savo tikslą“, – sėkmingo darbo linkėdama sakė organizatorė.

Kokias galimybes gali atverti savanorystė jaunam žmogui? Kur ji gali nuvesti? Kaip ugdyti moksleivius, kad socialinė-pilietinė veikla mokykloje įgytų prasmę? Kiek padėdamas kitiems gali gauti pats? Tai konferencijos tikslai ir pagrindiniai klausimai, į kuriuos konferencijos dalyviai – savanoriai, mokytojai, mokiniai, tėvai, įvairių organizacijų atstovai – ieškojo atsakymų dalindamiesi patirtimi ir idėjomis, diskutuodami.

Konferencija išsiskyrė dar neišmėgintu formatu – prie apvalių stalų susėdę dalyviai išklausė įkvepiantį savanorės marijampolietės, šiuo metu Vilniaus universiteto studentės Vasarės Kapsevičiūtės pasakojimą „Nuo Marijampolės iki Kenijos. Kur gali nuvesti savanorystė?“. Visus sužavėjo jaunos merginos vidinė stiprybė ir motyvacija, gebėjimas nepasiduoti sunkumams.

Kitos dešimt istorijų viliojo ne  tik intriguojančiais pavadinimais – „ Nuo žagrės iki iPado“, „Padėk ir gauk pagalbą“, „Savanorystė: ko nerasite internete“, „Metai Bulgarijoje  metai su savimi“, „Iš pabėgėlių stovyklos Atėnuose“, „Būk savanoris – keisk pasaulį“, „Kaip atrasti vietą mokykloje savanorystei“, „Savanorystė – tikrumas, pilietiškumas, drąsa“, „Atrask save bibliotekoje: nuo savanorio iki komandos nario“), bet ir autentiška patirtimi, išgyvenimais, įspūdžiais. Savanorystės istorijomis pasidalino marijampoliečiai savanoriai Vladas Polevičius (Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“), Monika Pileckaitė ir Ieva Gvazdaitytė (Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka);  savanoriai iš Kauno: Vaida Bubnytė (VšĮ „Baltai Juoda“), Laura Steponavičiūtė ir Marija Kučikaitė (organizacija „Actio Catholica Patria“),  Arūnas Kučikas (Kauno arkivyskupijos Caritas) Jolanta Lipkevičienė (asociacija „Šviesos kampelis“);  Šiaulių Didždvario gimnazijos komanda: Sonata Dedūraitė, Danguolė Naraveckienė ir savanoris iš Armėnijos Vagharshak Avetisyan; Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos komanda: Virginija Spitrienė, Asta Čėsnienė ir IV klasės gimnazistas Tomas Tamkevičius. Klausantis istorijų rūpėjo sužinoti, kas šiuos žmones paskatino savanoriauti, ką tai reiškė jiems patiems. Atsakymų patys įvairiausi : noras ne tik padėti kitiems, bet ir  atrasti save, dalintis, judėti pirmyn, pažinti pasaulį nesitikint jokio atlygio. Savanoriavimas išmokė tolerancijos, atsakomybės, suteikė gerą nuovargį, gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, pažinti žmones, kitas kultūras…

Konferencijoje daug kartų skambėjo žodis „ačiū“ – taip klausytojai dėkojo savanoriams, kukliems ir paprastiems žmonėms, nuoširdžiai pasakojusiems neįtikėtinas istorijas: „ačiū, kad darai gera“, „ačiū, kad įkvėpei mane“, „ačiū už meilę savo kraštui ir žmonėms“, „ačiū, kad uždegi džiaugsmu“, „ačiū už drąsą pamatyti tuos, kuriems reikia pagalbos“…

„Laisva valia, pasirinkimas ir motyvacija – tai savanoriška veikla“ – taip konferencijoje buvo pristatyta projekto „Lyderių laikas 3“ Marijampolės savivaldybės kūrybinė komanda ir jos pasirinkta pokyčio, kurį planuoja įgyvendinti, tema.  Komandos konsultantas dr. Aurimas Juozaitis, džiaugdamasis dalyvių gausa, gražiu bendravimu, puikiomis istorijomis ir dalijimusi, linkėjo ir ateityje „spurdėti visiems kartu lyg žuvims tinkle“.

Konferencijos pabaigoje dalyviai pasidalijo diskusijų metu kilusiomis idėjomis – kaip pritraukti ar išlaikyti jaunus žmones Marijampolėje, kaip patraukliau savanorystę ir jos atveriamas  galimybes parodyti mokiniams ir tėvams, senjorų savanorystės galimybės, mokytojų savanorių klubas ir kt. – ir aptarė jų įgyvendinimo galimybes. LL3 komandos nariai tikisi šias idėjas panaudoti įgyvendinant pokyčio projektą – kuriant savanoriškos veiklos modelį Marijampolės savivaldybėje.

Dalyviai turėjo galimybę stebėti, kaip grafinės fasilitatorės Aušrinės Balkaitytės rankose „gimsta“ grafinis konferencijos vaizdas, atspindintis vykusias veiklas, apie savanorystę išsakytas mintis ir idėjas.

„Šios dienos misija baigta. Išeiname pilnomis širdimis ir pilnomis galvomis idėjų, naujų pažinčių ir noro dalintis, veikti kartu“- baigdama renginį kalbėjo Meilė Apanavičienė.

Dalijamės konferencijos dalyvių mintimis pasibaigus renginiui:

„Įdomu buvo pasidalinti idėjomis su bendraminčiais, tai mane įkvepia“ (savanorė Marija Kučikaitė).

„Sužavėjo aplinkinių žmonių šypsenos, nuoširdumas, paprastumas. Išsinešu pačias geriausias, nuostabiausias, šilčiausias emocijas“ (socialinė pedagogė Jolita Tamulionienė, Rygiškių Jono gimnazija)

„Džiaugiuosi sutikusi daug žmonių, kuriems artima savanoriavimo idėja. Tikiuosi, kad naujos pažintys tęsis ir kartu būsime naudingi bendruomenei“ (Dalia Bakutienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Marijampolės skyriaus sekretorė).

„Mane sužavėjo savanorė Laura, kuri vienerius metus savanoriavo Bulgarijoje. Papasakojo apie savanorių organizaciją „Activision Catholica Patria“. Sužinojau, kokios yra galimybės išvykti savanoriauti kitose šalyse, kad  tokia veikla gali būti apmokama. Mačiau, kaip dega savanorės Lauros akys pasakojant savo istoriją… Įstrigo jos žodžiai: „namai tai ne sienos, baldai, pastatai, namai tai atmosfera“. Būtinai papasakosiu savo mokiniams ir paskatinsiu juos savanoriauti“ (Aušra Jurkšaitienė, socialinė pedagogė)