8 birželio, 2018
Rūta Latinytė

Matematikos specialistai prieš artėjantį egzaminą: „Jeigu matematika žmogui baigiasi ties daugybos lentele – tuomet ji nėra reikalinga“

Šeštadienį Lietuvos abiturientai demonstruos per dvylika mokslo metų įgytas matematikos žinias. Laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą šiais metais rinkosi kiek daugiau nei 18 tūkst. moksleivių – skaičius kiekvienais metais išlieka panašus. Vos prieš kelerius metus šis egzaminas tapo privalomas siekiantiems tęsti mokslus valstybės finansuojamose studijų programose, tačiau specialistų teigimu, tai neturėtų būti vienintelė priežastis, dėl kurios šis mokslas laikytinas svarbiu.

Koks yra matematikos mokslo pritaikymas šiuolaikiniame pasaulyje bei kaip susikoncentruoti laikant egzaminą, pasakoja Kauno „Saulės“ gimnazijos matematikos mokytoja–ekspertė Ilona Knyzelienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta.

Matematikos egzaminas – ne tik „tiksliukams“

I. Knyzelienės teigimu, tai, kad matematikos egzaminas tapo privalomas norintiems siekti nemokamo aukštojo mokslo – puiki naujiena, nes matematika yra tas dalykas, kurio mokomasi nuo pat pirmos klasės, tad pasitikrinti gebėjimus naudinga daugeliui moksleivių.

„Egzaminas yra privalomas, norintiems studijuoti nemokamai, tačiau jei jis taptų privalomas visiems moksleiviams be išimties, reikėtų svarstyti apie mokyklinio egzamino atsiradimą. Taip būtų sąžiningiausia, nes kiekvienas moksleivis galėtų rinktis geriausiai jo kompetencijas atitinkančią egzamino formą. Be to, pastaruoju metu pastebiu įdomią tendenciją – kalbos apie matematikos pritaikymą gyvenime tiesiogiai atsispindi ir egzaminuose – juose kiekvienais metais vis labiau atsižvelgiama į praktinio turinio poreikį“, – pasakoja I. Knyzelienė.

Jai antrina ir D. Dzindzalieta, kurio teigimu, privalomas matematikos egzaminas – išsivysčiusių pasaulio valstybių požymis. Tiesa, pasak pašnekovo, šalia privalomo egzamino būtinybės, turi būti keliamas ir matematikos ugdymo turinio bei mokymo kokybės klausimas.

„Viena iš pagrindinių Lietuvos mokyklinės matematikos problemų yra ta, kad joje beveik neliko esminės matematikos dalies – įrodymų. Šiandien užtenka mokėti atlikti kelis mechaninius veiksmus ir naudotis skaičiavimo mašinėle. Labai gaila, jog nyksta rimtesni geometrijos uždaviniai, kuriuos spręsdami mokiniai turi įjungti fantaziją bei erdvinį mąstymą. Matematika yra visur, o tie moksleiviai, kurie geba spręsti matematikos uždavinius, įrodinėti – dažniausiai puikiai išmano ir kitus dalykus“, – sako D. Dzindzalieta.

„Šviesos“ vadovė Daiva Bartninkienė sako, kad šiuolaikiniai moksleiviai – imli ir smalsi jaunoji karta, galinti rinktis iš gausybės mokymosi šaltinių, tad pasirengimas egzaminui jiems tampa lengvesnis.

„Artėjant egzaminui, ypač iki jo likos vienai dienai ar vos kelioms valandoms, proporcingai auga nerimas ir jaudulys. Mokiniai turi įsiminti daug informacijos bei rasti būdą suvaldyti neigiamas emocijas. Geriausiai tam padeda nuoseklus mokymasis, susikaupimas ir svarbiausia – kokybiškas poilsis. Šiandien mokiniai gali naudotis plačiu mokomųjų priemonių pasirinkimu, pasikartoti užduotis internete, taip pat jie gali praplėsti klasėje įgytas žinias ir rengtis egzaminui savarankiškai“, – sako D. Bartninkienė.

Svarbiausia – motyvacija ir emocijų valdymas

Mokytojos I. Knyzelienė teigimu, privalomam matematikos egzaminui šiuolaikiniai moksleiviai ruošiasi atsakingiau. Anot pedagogės, tai pasireiškia nuoseklesniu požiūriu į mokymąsi ir noru sekti visas naujienas, susijusias su egzamino turiniu bei vykdymo tvarka.

D. Dzindzalieta pastebi priešingą tendenciją. Jo teigimu, matematikos egzaminui tapus privalomu, atsirado nemažai mokinių, kuriuos galima vadinti avantiūristais arba laimės ieškotojais.

„Kol egzaminas nebuvo privalomas, jį laikyti rinkdavosi tie, kurie jam ruošdavosi atsakingai ir tvirtai, žinojo savo apsisprendimo motyvus. Dabar kai kurie moksleiviai sugalvoja laikyti matematikos egzaminą likus mėnesiui iki nurodyto termino, nors pastaraisiais metais šiam dalykui neskyrė jokio dėmesio“, – sako D. Dzindzalieta, kuris įsitikinęs, kad tai lemia ir prastesnius bendrus rezultatus.

Matematikas pasakoja, kad pirmąsias dešimt egzamino minučių, beveik visus moksleivius užvaldo jaudulys, todėl geriausia šį laiką skirti egzamino užduočių peržiūrai ir suradimui tų užduočių, kurias mokinys tikrai pajėgs išspręsti.

„Pradžioje net ir patys stipriausi moksleiviai nesugeba išspręsti visų užduočių, nes juos kausto baimė ir jaudulys – užduotys atrodo nesuprantamos ir sudėtingos. Ši būsena yra visiškai normali pirmosiomis minutėmis, tačiau išsprendus kelis paprastus uždavinius ji praeina. Tuomet belieka ramiai ir susikaupus spręsti likusias užduotis bei jų atlikimą paskirstyti pagal likusį egzamino laiką“, – sako D. Dzindzalieta

Nepastebimai taikoma kasdienybėje

Dažnai girdimus stereotipus apie matematiką kaip apie nepraktišką ir nepritaikomą mokslą I. Knyzelienė bando sugriauti pakeisdama mokinių požiūrį.

„Matematika – fundamentalus mokslas, tačiau tai nereiškia, kad ji yra svetimas pasauliui. Matematika yra loginio mąstymo instrumentas, kuris padeda spręsti pačias įvairiausias problemas. Šis instrumentas padeda strategiškai mąstyti, pasirinkti labiausiai pagrįstus sprendimus ir numatyti savo pasirinkimus – viso to gyvenime labiausiai ir prireikia“, – įsitikinusi pedagogė.

D. Dzindzalieta atskleidžia, kad visuomenėje vis dar manoma, kad matematika baigiasi ties skaičiavimais.

„Žmonės dažnai mini integralus ar išvestines kaip nereikalingus ir gyvenime nepritaikomus elementus. Žinoma, jie dažniausiai buityje nėra reikalingi, tačiau juos reikia suprasti kaip įrankius lavinti asmens loginiams gebėjimams. Žmonės su matematika kasdienybėje susiduria kasdien, tik dažnai nesupranta, kad tuo metu jau taiko matematinį mąstymą“, – sako D. Dzindzalieta.


20 gruodžio, 2024

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) visuotiniame susirinkime prezidentu antrai kadencijai perrinko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių, kardiochirurgą, profesorių Rimantą […]

20 gruodžio, 2024

Kas iš tiesų yra AI mokymai ir kodėl jie aktualūs šiandien Technologijų amžiuje, kai dirbtinis intelektas sparčiai keičia darbo rinką, […]

19 gruodžio, 2024

Kiekvienais metais šv. Kalėdos atneša ne tik šventinį laukimą, bet ir kvietimą dalintis šiluma, bendryste bei kūrybingumu. Šiais metais Kalvarijos […]

I vietos laimėtojai_komanda S&D Basketball Skills Academy / Viktorijos Makovskajos ir Tautvydo Juknevičiaus nuotr.
18 gruodžio, 2024

Daugiau nei 1000 jaunųjų verslininkų „Litexpo“ parodų rūmuose sukūrė tikrą idėjų, ambicijų ir antreprenerystės festivalį. „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos Kalėdinės […]

Alfredo Pliadžio nuotr.
13 gruodžio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Prezidentūroje apdovanojo geriausius Lietuvos fizinio ugdymo pedagogus. Ceremonija, kurioje pagerbiami mokytojai, daug laiko ir pastangų […]

13 gruodžio, 2024

Užbaigus remonto darbus Tauragėje duris atvėrė lopšelio-darželio „Pušelė“ II korpusas. Šiame korpuse iš viso atnaujintos šešios grupės, iš kurių dvi […]

13 gruodžio, 2024

Aštuoniolikos iš beveik dviejų dešimčių Lietuvoje veikiančių technikos mokyklų ir kolegijų studentai susigrūmė tradiciniu tapusiame konkurse „Jaunasis sunkvežimių mechanikas 2024“. […]

12 gruodžio, 2024

Vaiko raida ankstyvaisiais metais yra itin svarbi, nes per šį laikotarpį formuojasi pagrindiniai gebėjimai, socialiniai įgūdžiai ir emocinis intelektas. Todėl […]

12 gruodžio, 2024

Stalo žaidimai suaugusiems tampa vis populiaresniu pasirinkimu organizacijose, rengiančiose komandos formavimo veiklas. Jie ne tik sukuria smagią ir atsipalaidavusią atmosferą, […]

10 gruodžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursą. Lituanistines mokyklas, užsienio lietuvių organizacijas kviečiame teikti […]

9 gruodžio, 2024

Naujų mokyklų ir darželių statyboms Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketina skirti 113 mln. eurų. […]

8 gruodžio, 2024

Per dvejus pastaruosius metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 4,8 tūkst. šalyje gyvenančių ukrainiečių, praneša Užimtumo tarnyba (UT). Jų […]

7 gruodžio, 2024

Šiemet Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai Kauno mieste ir rajone patikrino 14 viešųjų vaikų žaidimų aikštelių ir visose iš […]

7 gruodžio, 2024

Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi […]

Susitikimas su Giedriumi Savicku
5 gruodžio, 2024

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro padalinys Atviras jaunimo centras šiemet vykdė projektą „Pažink save“, kurio tikslas – sukurti jaunimui draugiškų […]

5 gruodžio, 2024

Lietuva pagal ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus gerokai lenkia tarptautinį vidurkį ir yra tarp sėkmingiausiai pasirodžiusių pasaulio […]

26 lapkričio, 2024

Nuo pat atsiradimo JAV XX a. pr. „Juodasis penktadienis“ tapo tarptautiniu reiškiniu, pasižyminčiu masiniais išpardavimais ir ypatingais pasiūlymais. Jis leidžia stebėti […]

23 lapkričio, 2024

Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti […]

22 lapkričio, 2024

Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje ir minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 m. sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS […]

20 lapkričio, 2024

JAV informacinių technologijų įmonė „Rocket Software“ pristatė „NextGen Academy“ iniciatyvą skirtą rengti rinkoje paklausius IT talentus. Nuo pirmadienio pusės metų […]