Mažajai Lietuvai ir Kristijonui Donelaičiui
Kristijono Donelaičio draugija, šiemet mininti atsikūrimo 25-metį, balandžio 28 d. kvietė į Marijampolę. Čia surengti skaitymai, skirti Mažajai Lietuvai ir Kristijonui Donelaičiui.
Šventė 14.30 val. prasidėjo atminimo pamaldomis Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Kartu su parapijos kunigu Vaidu Klesevičium jas laikė LELB vyskupas Mindaugas Sabutis ir kun. dr. Darius Petkūnas. Po pamaldų, nors pliaupė smarkus lietus, kun. K. Donelaičio atminimas pagerbtas prie paminklo šalia bažnyčios.
16.00 val. Marijampolės savivaldybės Tarybos posėdžių salėje laukė tarptautinė konferencija ir K. Donelaičio kūrybos skaitymai devyniomis kalbomis. Skambėjo ansamblio „Marijampolės kanklinykai“ (vad. Jaunius Vylius) atliekamos L. Rėzos rinkinio dainos.
Konferencijos dalyvius pasveikino vyskupas M. Sabutis, trumpai pristatydamas jubiliejinius Reformacijos metus. Klaipėdos universiteto docentas, kunigas habil. dr. D. Petkūnas kalbėjo apie K. Donelaitį – kunigą ir to meto Prūsijos bažnyčios gyvenimą bei pristatė savo knygą „Rytų Prūsijos liuteronų liturginė tradicija ir lietuviškoji jos raiška Reformacijos ir Donelaičio laikų agendose“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2012).
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė, K. Donelaičio bibliografijos rodyklės sudarytoja, pastarąjį savo darbą pristatė pranešimu „Aprašyti Donelaitį – iššūkis bibliografams“. Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas pateikė statistikos duomenų apie lietuvių autorių vertimus į kitas kalbas. K. Donelaičio kūrinių yra išversta į 24 pasaulio kalbas, poema „Metai“ – į 15. Prelegentas pasakėčią „Lapės ir gandro čėsnis“ perskaitė lotyniškai.
„Pavasario linksmybių“ pirmieji posmai nuskambėjo lietuviškai, latviškai, rusiškai, lenkiškai, vokiškai, angliškai, ispaniškai, japoniškai. Skaitymų dalyvius pasveikino LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas ir K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.
Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas pristatė srityje vykdomus švietėjiškus projektus. Apie tai, kaip Karaliaučiaus srityje saugomas K. Donelaičio atminimas, pasakojo viešnios iš Įsruties (Černechovsko) ir Stalupėnų (Nesterovo), pastarojo rajono administracijos kultūros skyriaus vedėja Irina Opriško konferencijos organizatoriams įteikė jubiliejinį „Metų“ leidimą lietuvių ir rusų kalbomis, išleistą Karaliaučiuje leidyklos „Aksios“.
Berlyne gyvenantis žurnalistas Leonas Stepanauskas papasakojo apie Vokietijos baltistų susivienijimo veiklą. Pasidžiaugta kovą Leipcigo knygų mugėje pristatytu nauju K. Donelaičio „Metų“ vertimu (išvertė kunigas Gottfried Schneider, išleido Ebenhauzene įsikūrusi leidykla „Langewiesche-Brandt Verlag“). Beje, balandžio 24 d. Vilniuje Rašytojų klubo salėje L. Stepanauskas pristatė savo naujausią dvikalbę knygelę „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties /Der Philosoph und Dichter Vydūnas nach dem Untergang von Tilsit“, kurią visai neseniai Vilniuje išleido Vydūno draugija.
Balandžio 29 d. konferencijos dalyviams surengta pažintinė išvyka „Žvilgsnis į Rytprūsius nuo Vištyčio kalvų“. Apie Vištyčio piliakalnius, vietos įdomybes ir čia gyvenusius garsius žmones pasakojo vilkaviškietis gidas Antanas Žilinskas. Su viešniomis iš Karaliaučiaus srities atsisveikinta Kybartuose, prieš tai sutarus gegužės viduryje susitikti talkoje K. Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose.
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.4-5
