Mažeikiškiams pristatyta kun. Algirdo Toliato knyga
Rugpjūčio 24 d., ketvirtadienį, Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje savo knygą „Žmogaus ir Dievo metai“ pristatė Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas. Knygoje – liturginių metų pamokslų ciklas.
„Tam tikriems dalykams atsirasti lemta, jei jiems nesutrukdai“, – kalbėjo autorius apie knygos atsiradimą. Prieš metus leidyklos „Tyto alba“ redaktorius pasiūlęs kunigui išleisti knygą. Kaip pasakojo A. Toliatas, tai jam buvo netikėta. Įsibėgėjus knygos leidimo darbams, knygos autorius tuo metu kreipėsi į šviesios atminties profesorių Leonidą Donskį prašydamas nors keleto jo minčių knygai. L. Donskis, perskaitęs knygą, parašė visą pratarmę, ją taip užbaigdamas: „Ką gi, tokios knygos, kaip ši, padeda apmąstyti kalbą ir buvimą, ieškojimą ir atradimą. Iš visos širdies linkiu šiai knygai ir jos autoriui jautrių ir atsiliepiančių skaitytojų.“
O skaitytojų tądien susirinko pilnutėlė bibliotekos salė. Ir pokalbis buvo labai įvairus ir atviras, bet pagrindinis ir svarbiausias susitikimo akcentas – dvasingumas. A. Toliatas, apie tai kalbėdamas, citavo M. de Servanteso romano pagrindinio herojaus Don Kichoto žodžius: „Nežiūrėkite į tokį žmogų, koks jis yra, o į tokį, koks jis turėtų būti.“ Kiekvienas iš mūsų gali klysti, bet taip pat kiekvienas turi teisę taisytis. Tik nuo mūsų priklauso, ar suklydęs žmogus turės galimybę atsitiesti. Pasirodo, tai labai paprasta – reikia pakeisti tik savo požiūrį. Kunigas kalbėjo, kad dvasingumas turi būti matomas ir apčiuopiamas. Juk tai, ko negali apskaičiuoti ar pamatyti, negali tobulinti.
Prof. L. Donskis pasikalbėjimuose su knygos autoriumi prisiminė vienos mokytojos pasakojimą. Mokytoja kalbėjo apie savo mokinį Luką, kuriam trimestre grėsė dvejetas iš lietuvių kalbos. Mokytojai pagailo vaiko, ji jam skyrė užduotį nueiti į knygų mugę ir gauti L. Donskio autografą. Mokinukas kruopščiai atsiplėšė skiautę popieriaus iš matematikos sąsiuvinio ir mugėje susiradęs profesorių prisistatė, kad jis yra labai blogas mokinys, jam mokslai visiškai nesiseka ir mokytoja ketina jam trimestre parašyti dvejetą. Profesorius, atidžiai išklausęs Luko pasakojimą (nemačiom nubraukė ašarą) ir ant popieriaus skiautės parašė mokinukui laišką, kad yra daug žymių žmonių, kuriems kadaise mokykloje labai nesisekė… Taip nutiko ir Lukui… Galbūt, tos kelios minutės su tikru Žmogumi ir jo palinkėjimas pakeitė vaiko gyvenimą!.. Gyvenimas toks efemeriškas, išskyrus amžinąjį gyvenimą (tas kelias ypatingas minutes…).
Kun. A. Toliatas pažadėjo į Mažeikius atvykti su jau antrąja knyga (knyga jau gimsta), ir, galbūt, su pamokslu, kurių pabaigos jis net pats nežino: „Ateinu, pažiūriu žmonėms į akis, ir mintys plūsta savaime…“.
