Valstybės pareigūnai – pažeidėjų pusėje? Mažeikių miške sunaikinti saugomi augalai, aptikta ir daugiau pažeidimų
Trečiadienio rytą Mažeikių miesto teritorijoje esančiame privačiame miške išpjautas kelių arų plotas pataisų. Nukentėjo ir mėlynių uogienojai. Aplinkos ministerijos Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra į pranešimą nereagavo, o Valstybinės miškų tarnybos atstovas į vietą atvykti pažadėjo tik kitą dieną, tačiau sutartu laiku ir jis nepasirodė.
Bandė sutrukdyti
Ankstų trečiadienio rytą „virė“ darbas Mažeikių mieste Urvikių gatvės gale esančiame privačiame miške, dėl ko ir nukentėjo saugoma augmenija. „Būdui žemaičių“ gavus signalą ir kartu su Mažeikių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vyr. specialiste Justina Ungeite nuvykus, iš vieno netoliese esančių gyvenamųjų namų išėję du vyrai bandė sutrukdyti patekti į mišką, tvirtindami, jog čia yra privati teritorija. Vyriausybės nutarime Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo sakoma, jog „piliečiai turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, rinkti juose vaistažoles, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti.“
Šaltinių nurodytoje vietoje aptikti karšti niokotojų pėdsakai: kelių arų plote mėtėsi nupjauti saugomi augalai.
Žalos įvertinimas – kitą dieną
„Inspektoriai turi įvertinti plotą ir padarytos žalos dydį bei nuostolius gamtai“, – įvykio vietoje sakė J. Ungeitė, telefonu informavusi Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vedėją Nilių Kupliauską, o šiam į įvykio vietą atsisakius vykti – Valstybės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyr. specialistą Virginijų Gricių. Pastarasis „Būdui žemaičių“ telefonu teigė, jog turi pamatyti vietą, o tik paskui galės komentuoti. „Jei bus pažeidimas, turės pažeidėjas atsakyti administracine tvarka“, – sakė V. Gricius, prasitardamas, jog toje valdoje yra ir daugiau pažeidimų.
Sutartu laiku neatvyko
Kaip vėliau paaiškėjo, N. Kupliauskas sirgęs, o V. Gricius ketvirtadienio rytą sutartu laiku įvertinti padarytos žalos neatvyko. J. Ungeitė patikino, jog V. Gricius su kolega į vietą buvę nuvykę kitu laiku. „Rašysim pažeidimą ir trauksim administracinėn atsakomybėn, – iš pradžių nenorėjęs kalbėti ir pasidomėjęs kam atstovauja „Būdas žemaičių“, vėliau vistik situaciją V. Gricius pakomentavo. – Kas priklauso nuo mūsų, padarysim viską. Faktą nustatėm, kad yra padarytas pažeidimas, dar padarytos gamtai žalos dydžio nenustatėm, išmatuosim plotą vėliau. Pagal kokį straipsnį trauksim atsakomybėn, dar nežinom, nes pažeidimų yra ir daugiu“. Paklaustas apie juos, Valstybės miškų tarnybos atstovas įvardijo pastatytus miško teritorijoje ne miško savininko statinius.
Miškas aptvertas ir tvora, pagal kurią neseniai Mažeikių miškų urėdijos darbuotojai privačioje teritorijoje sodino eglaites. V. Gricius į tai „Būdui žemaičių“ atsakė, jog, jei savininkas samdė darbuotojus, šie turėjo tam teisę. Tačiau dėl tvoros teisėtumo Valstybės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyr. specialistas suabejojo: „Tikriausia ją reikės nugriauti.“
Mieste – tik valstybinis miškas
Pasak Aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Prano Kudabos, mieste privataus miško negali būti: „Miesto teritorijoje tegali būti tik valstybiniai miškai, kuriuos patikėjimo teise tvarko ir prižiūri urėdija.“ Pasak P. Kudabos, išimties tvarka leidžiama suformuoti privačią valdą, tačiau tam būtinas Vyriausybės priimtas nutarimas išimti plotą iš Valstybės miškų kadastro.
„Miškas turbūt kaimo teritorijoje, jei privatizuotas“, – abejingai sakė V. Gricius, čia pat patikindamas, jog teritorija priklauso kaimui, ir pasidomėjęs, ar daugiau klausimų nebus, greitai atsisveikino.
Saugomi valstybės
Aplinkos ministerijos duomenimis, mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Išskyrus juos, visi kiti pataisai yra įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą bei Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą.
Pagal galiojančius teisės aktus visų rūšių pataisus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, įgyti, laikyti, gabenti ar kitaip naudoti, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai.
Mėlynių uogienojai taip pat saugomi: pagal nustatytą Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarką draudžiama renkant uogas rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti uogienojus žalojančius įrankius. Šiuo atveju mėlynių uogienojai taip pat suniokoti.
