Mažeikių rajono pedagogai rengiasi įspėjamajam streikui

Gruodžio 8 d. visoje šalyje numatomas pedagogų įspėjamasis streikas dėl atlyginimų ir kitų reikalavimų, kuriuos švietimo darbuotojų profsąjungos pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Nepatenkinus bent vieno iš šių reikalavimų, pedagogai pasiryžę streikuoti. Tarp streikuotojų yra ir Mažeikių rajono mokytojai.

Reikalauja atkurti

Spalio 28 dieną įvykusio Lietuvos švietimo darbuotojų kongreso „metu buvo priimtas manifestas, skelbiantis – mokytojai pavargo laukti. Kongrese buvo aptartos planuojamo streiko priežastys ir iškelti reikalavimai Švietimo ir mokslo ministerijai. Visos 6 švietimo darbuotojams atstovaujančios profsąjungos – Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ – reikalavo atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d. nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus: nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc., nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc., nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc.; palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų taryfinių (tarnybinių) atlygių koeficientus: nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc., nuo 2016 rugsėjo 1 d. –5 proc., nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc.; nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti taryfinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą; 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą; nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5–3 metų grupėse iki 10, 3–7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasėse iki 22, 5–12 klasėse iki 25 mokinių. Neįvykdžius bent vieno iš šių reikalavimų skelbiamas įspėjamasis streikas. Neįvykdžius įspėjamojo streiko reikalavimų, profesinės sąjungos turi teisę skelbti terminuotus ir neterminuotus streikus.

Taikinimo komisijos posėdyje, vykusiame gruodžio 1 d., nepavyko susitarti nė dėl vieno punkto, tad, pasak profsąjungų, įspėjamasis streikas įvyks.

Idėja ne nauja

Pasak Lietuvos švietimo įstaigų profesinių sąjungų susivienijimo Mažeikių susivienijimo pirmininkės Judytos Čejauskienės, streiko idėja nėra nauja, ji kilusi lygiai prieš metus, kada Lietuvos švietimo darbuotojų sąjunga, vadovaujama Andriaus Navicko, pasiūlė streikuoti siekiant atkurti 2009 m. pedagogų atlyginimus: „Kodėl šitas klausimas iškilo visu aštrumu? Todėl, kad nuo 2009 m. praktiškai iš mokinio krepšelio paimta 750 mln. litų, dabartiniu metu, kadangi praėjo dar visi metai, suma susidarė didžiulė. Nė viena sritis tiek nepaaukojo krizės aukurui, kiek paaukojo švietimas. Švietimiečių algos sumažėjo 35 proc. Per 2007 m. streiką buvom išsikovoję 45 proc. pakėlimą, tai krizės metu to pakilimo liko vargani 10 proc. Atsimenu tuometinio Andriaus Kubilio žodžius, kad mokytojai džiaugsis, jei gaus minimumą. Dabartiniu metu mokytojai gali tikrai „džiaugtis“, nes kaimo mokytojai negauna net minimumo. Tiek scenarijus 2007 m., tiek dabar labai panašūs tuo, kad vyriausybė ginasi tais pačiais argumentais, keliančiais juoką, žemo lygio, ieško atpirkimo ožio, pilko kumelio, kuris išduos streikus, nes pirmą kartą istorijoje šitas streikas organizuojamas ne vienos profsąjungos, ne dviejų, bet yra nacionalinis, organizuoja visos pedagogams atstovaujančios profsąjungos. Kada A. Navicko vadovaujama profsąjunga pradėjo streikuoti, kitos įsivėlė į taip vadinamas taikos derybas, tikėdamiesi, kad derybomis galima ką nors laimėti. Buvo sudaryta tarpvalstybinė komisija, kuri sprendė visus ginčus, ir būtent šita darbo grupė ilgą laiką dirbo ir buvo pasirašytas susitarimas su pačiu premjeru Algirdu Butkevičiumi, kur buvo punktais numatyta, kas bus padaryta. Kada mes pamatėme, kad nė vienas punktas nebevykdomas, tada kilo šito streiko galutinė idėja.“

J. Čejauskienės mintims pritarė ir Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, sakydamas, jog pajutus lėšų mažėjimą švietimo sistemoje, mokytojai laukė, kol viskas atsistatys, tačiau nesulaukė, todėl mokytojai savo kongrese priėmė manifestą, jeigu jų reikalavimų netenkins, ruošis įspėjamajam streikui: „Profesinių sąjungų yra daug, ministerija gali su vienom tartis, su kitom ne ir taip manipuoliuoti. Tai yra profsąjungų nelaimė. Jeigu jie būtų vieningi ir būtų viena profsąjunga, būtų ir kitokie rezultatai, ir kitokios derybos. Kai patys tarpusavy nesutaria, ministerija gali tuo pasinaudoti. Mokytojai turi teisę kovoti už savo atlyginimus, už savo teises. Mokinių mažėja, mokytojų mažėja, bet lėčiau, todėl kai kurių krūviai maži. Maži ir tarifai, todėl mokytojų atlyginimai nėra tokie dideli pagal tai, kiek jie turi padaryti. Ko gero, vienas iš atsakingiausių darbų yra mokytojo darbas, įtampos daug ir tikriausiai mokytojai yra nusiteikę prašyti to, kas priklauso – atstatyti 2009 m. finansavimą.“

Nevykdė reikalavimų

J. Čejauskienė tvirtino, jog profesinės sąjungos buvo įspėjusios, kad jeigu derėtasi ir laimėtas algų pakėlimas, jį turi ir atiduoti: „Nuo šių metų pradžios buvo numatyta, kad bus keliamas atlyginimas ikimokyklinėms įstaigoms – pakėlė, nuo kovo mėnesio 5 proc. turėjo būti didinama pedagogų alga ir minimalus bazinis atlyginimas. Šito nebuvo padaryta. Buvo pakelta mokytojams, kurie mažiausiai uždirba, o jų Lietuvoj nė 400 nėra, nes niekas į mokytojus nebeina. Kas eis už tokią algą dirbti itin didelės socialinės įtampos sąlygomis. Buvo tartasi, kad pensinio amžiaus mokytojai išeis į užtarnautą poilsį su 6 mėnesių išeitine kompensacija. Švietimo ir mokslo ministerija tiesiog nesuskaičiavo, kiek tokių mokytojų bus, o pasirodė, kad norinčių išeiti dvigubai daugiau. Mūsų rajono savivaldybėje į pensiją išėjo 363 mokytojai. Savivaldybė pridėjo savo lėšų, nes kitaip nieko nebūtų buvę. Manau, kad žmogus, išdirbęs visą gyvenimą mokykloje, nusipelnė išeiti su pašalpa vaistams, nes visiems gydytis reikia, nors niekas nepripažįsta mokytojų profesinių ligų. Kitas dalykas – nuo rugsėjo 1 d. turėjo būti naikinama minimali „žirklių“ riba, kuri sukėlė daugiausia skandalų. Mes kreipėmės į Administracinį teismą, šis – į Konstitucinį teismą, kuris konstatavo, kad tai buvo padaryta neteisėtai, nes minimali alga sumažėjo dar 0,6 proc. ir mokytojai net nepajuto, kad sumažinta. Visi mūsų laimėjimai: klasių vadovų 5 val., jos traukėsi traukėsi ir susitraukė, už kitus darbus buvo po 2 val. jų nebeliko, buvęs ministras Gintaras Steponavičius gyrėsi, kad mes jums davėme nuo 0,5 iki 3,5 val., bet pamiršo pasakyti, kad pinigų skyrė tik 0,5 val. Nejuda klasių mokinių skaičius. Kaime  buvo privaloma 9 mokiniai, o dabar klasės krepšelyje numatyta vos ne 12 vaikų būtinas skaičius. Mes prašome 7, jei norime išlaikyti kaime kultūros židinį.“

Pasak A. Stonkaus, vienu metu buvo numatyta mokytojų atlyginimų kėlimo programa, tačiau ji ir liko programa kaip ir daugelis kitų programų. Profsąjungos turbūtt mano, kad ministerija juos apgaudinėja, reikalavimų nevykdo, su profsąjungomis nesitaria, todėl mokytojai pasiruošę streikuoti.

Bando užspausti

Susivienijimo pirmininkės teigimu, kitas reikalavimas, kad nuo 2016 m. būtų didinama mokytojų alga ir bazinė alga: Mūsų Premjeras kaišioja Akmenės pavyzdį, kad mokytojai uždirba per 900 eurų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pareiškė, kad mokytojai gali uždirbti iki 1000 eurų. Galiu pasakyti tik tiek, kad Akmenės rajono pedagogai yra labai pasipiktinę, kadangi jų vidutinis atlyginimas siekia 640 eurų. Akmeniškiai mano, kad yra pažadėta, jog jie nestreikuos. 2007 m. irgi buvo bandoma užspausti. Prigalvojama visokių kliūčių, nors įstatyme numatyta, kad trukdymas streikui yra baudžiamas nusikaltimas. Valdžia gali įkalbinėti, derėtis, bet netrukdyti. Švietimo ir mokslo ministrė aiškina, kad reikia 136 mln. eurų, praktiškai tereikia pusės, bet ji suskaičiavo pažadėtus ir neatiduotus pinigus. Jeigu būtų atiduota sausio 1 d. , kovo 1 d. ir rugsėjo 1 d., dabar reikėtų tik apie 36 mln. Nemanyčiau, kad tai dideli pinigai, kadangi vien iš mūsų rajono sutaupyta 11 mln. dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. 3 mln. paimta iš rajonų ir atiduota Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Vilniaus rajonui ir Šalčininkų rajonui, atseit ten padidėjo  mokinių skaičius, bet aš netikiu, kad Šalčininkuose padaugėjo. Mūsų mokiniai į tuos rajonus tikrai neišėjo. Abiturientai išėjo, penktokai neatėjo. Jeigu išvažiavo, tai taip toli, kad į Lietuvą jau nebegrįš. Tai buvo paskutinis lašas. Praktiškai gruodžio mėnesį mūsų mokytojai, ypač mažųjų mokyklų, gaus tik avansus, kitų pinigų nėra. Iš tikrųjų padėtis bloga.“

J. Čejauskienė pritarė, jog mokytojų per daug, todėl buvo siūlyta  ankstyvąjį mokytojų išėjimą, bet pati siūliusi šitą įstatymo pakeitimą, ministrė pasakė, kad girdi pirmą kartą: „Rajone reikėtų atleisti apie 100 mokytojų, kad susidarytų krūvis po 18 pamokų, tačiau čia yra valstybės požiūris į žmogų, į vaiką ir šeimą. Jeigu būtų rūpinamasi šeima, vaikais, dabar neverktume dėl mokinių trūkumo ir senėjančios Lietuvos.

Streikui pritarė

Pasak J. Čejauskienės, streikui pritarė 29 rajono mokyklos, tačiau ne visos gali streikuoti, nes streike gali dalyvauti tik tos įstaigos, kuriose yra profsąjunga: „Darbo tarybos, kurios neva veikia rajone, iš tikrųjų neegzistuoja. Rašiau kreipimąsi, kad mokytojai leistų streikuoti. Važinėju po mokyklas ir matau, kad direktoriai uždėję letenas ir neleidžia. Galime atstovauti, bet dėl to niekas nesikreipė. Turime streiko komitetą, turime streiko pinigus, bet juos moka tik profsąjungos nariai, o streikuoti gali visi. Tuos pinigus norime pataupyti, kai reikės streikuoti ilgai. Dabar bandysime tartis dėl apmokėjimo. Raštus parašė advokatų kontora ir jie laukia, jei direktoriai nesutiks apmokėti ir tyčiosis, kaip buvo 2007 m. Streikas ne prieš direktorius, jei jie galėtų mums mokėti didelius atlyginimus, mes nestreikuotume. Įtampos mažiausiai reikėtų. Atlikome visas procedūras. Mes ne prašome pakelti, o tik grąžinti tai, ką atėmė. Kultūrai kilstelėjo ir kitiems, o mokytojai liko paskutiniai. Reikalavimai mokytojui kaip ministrui, o atlyginimas nesiekia net valytojos atlyginimo. Rūpinamės, kuo tik nori, o vaikai paliekami likimo valiai.

Pirmininkės teigimu, streike dalyvaus visos rajono gimnazijos, išskyrus Gabijos gimnaziją, kurios net palaikymo nesulaukėme. Gimnazijos gyvena geriau nei visos kitos mokyklos, bet jos prisideda iš solidarumo. Sedos Vytauto Mačernio gimnazija, Pavasario pagrindinė mokykla streikuoja visi. Vienas mokytojas pasakė, kad streikuojame kaip jūsų atrama. Reikalingas suvokimas, kad veltui niekas nieko neduos, reikia pačiam kovoti.“

Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, streikuos ne visos mokyklos, kadangi yra neformaliojo ugdymo įstaigos, darželiai, kur tėvai moka už užsiėmimus ir šių įstaigų mokytojams streikuoti neišeina, tačiau per 700 mokytojų streikui pritaria: „Profsąjungos viską yra susitvarkiusios pagal įstatymą, iš mūsų pusės turime numatę savo strategiją, į procesą nesikišame. . Įstaigų vadovai informuoti, kaip elgtis, kad neįsiveltų į bereikalingus ginčus, diskusijas, kad nesukeltų socialinės įtampos, nes šitas streikas nukreiptas ne prieš savivaldybes, ne prieš mokyklų vadovus, o prieš ministeriją, jos vykdomą politiką. Mūsų pagrindinis dalykas – mokinių saugumas ir ugdymo procesas. Įstaigų vadovai įpareigoti užtikrinti mokinių ir mokytojų saugumą. Po to kils klausimas dėl apmokėjimo. Tačiau tai yra įžanga į didelį streiką, jei nereaguos. Jau šiek tiek reagavo, kaip bus toliau, bus matyti.“