Mažeikiuose ieškota priemonių užtikrinti gaisrų prevenciją
Ugniagesius, aplinkosaugininkus ir savivaldybių atstovus neramina, kad atėjus pavasariui vis kyla gaisrai. Dega sausa žolė, iškyla pavojus miškams ir durpynams. Siekdama imtis prevencinių priemonių, Mažeikių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija surengė posėdį „Dėl papildomų veiksmų užtikrinant miškų, pievų ir durpynų gaisrų prevenciją“.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros darbuotojai kartu su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei policijos pareigūnais, miškininkais ir kitais atsakingais asmenimis susirinko į neeilinį posėdį ieškoti priemonių, padėsiančių pažaboti gaisrus. Kova su žolės deginimu vyksta jau ne pirmą dešimtmetį. Dažniausiai tokie gaisrai sukeliami tyčia. Žmonės įsitikinę, kad po gaisro likę pelenai yra gera trąša, tačiau priešingai – išdegusiuose plotuose lietus ir vėjas lengviau išplauna ir išpusto maistines medžiagas. Deginamose pievose žūsta daug vorų, vabzdžių, dirvožemio paviršiuje esančių bestuburių bei varliagyvių. Taip pat liepsnos ir dūmai gali pražudyti kiškių jauniklius, ežiukus ir kitus gyvūnus. Per gaisrus ir po jų smarkiai padidėja oro tarša. Todėl Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas.
Aplinkosaugininkai posėdyje dalyvavusiems seniūnams ir seniūnijų atstovams taip pat priminė, kad draudžiama augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Draudžiama kartu ar atskirai deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas. Lapus ir žolė reikia kompostuoti arba vežti priduoti į žaliųjų atliekų aikšteles.
Už Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas Administracinių nusižengimų kodekse asmenims numatyta bauda nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Tiesa, žolės, ražienų ir kitų ūkio naudmenų deginimų pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo. Iš dalies dėl to, kad apie gaisrus yra informuojama Nacionalinė mokėjimo agentūra ir žemės savininkai gali netekti dalies išmokų už žemę. Tačiau gaisrų vis dar kyla apleistuose ir neprižiūrimose teritorijose. Anot posėdžio dalyvių, gaisrų sumažėtų, jei teritorijos būtų šienaujamos, sugrėbiami ir išvežami lapai. Deja, vien gerų norų ir iniciatyvos nepakanka. Anot seniūnų, nėra pakankamo finansavimo, kad būtų galima pasirūpinti senais lapais ar žole.
Aplinkosaugininkai ir ugniagesiai kasmet rengia reidus bei įvairias akcijas, siekdami užkirsti kelią žolės ir atliekų deginimui.
