Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Punia pristatė viziją

Alytaus rajonas pradėjo Punios – mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginius. Į atidarymą miestelio kultūros namuose besirenkantys svečiai pavaišinti kulinarinio paveldo vardą turinčiais razavais blynais, renginyje pristatyta garsaus istorine praeitimi piliakalnio tvarkybos vizija.

Koncertų salėje nuskambėjo Punios himnas, puniškius ir svečius pasveikino rajono mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, svečiai.

Renginyje pristatyta istorinio piliakalnio tvarkybos vizija. Numatyta sutvarkyti jo prieigas, įrengti erdves šeimų poilsiui, sudaryti galimybę persikelti per Nemuną. Iš Europos Sąjungos fondų į infrastruktūrą planuojama investuoti ne mažiau nei 3 mln. eurų. Alytaus rajono savivaldybės užsakymu parengta Punios tvarkybos koncepcija. Gavus finansavimą, projektą „Punios piliakalnio sutvarkymas ir pritaikymas lankymui“ vykdytų Nemuno kilpų regioninio parko direkcija.

Alytaus rajono vicemeras Arvydas Balčiūnas sakė, kad vienas iš būtiniausių darbų – įsigyti plokščiadugnį 12–15 vietų laivą. „Laivas, manome, būtinas, kad nereikėtų turistams, apžiūrėjusiems piliakalnį, gražų Nemuno vingį, į Punios šilą važiuoti per Alytų ir nuvykti apie 30 kilometrų. Be abejo, svarbu atgaivinti prieplauką. Galvojame apie tilto į piliakalnį įrengimą, erdvę šeimai. Turėtų atsiverti pilies vartai, virš kurių būtų regykla“, – sakė mero pavaduotojas A. Balčiūnas.

Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės gyvenviečių. Vietovė garsi istorine praeitimi. Manoma, kad Punioje ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino. Punios piliakalnis dar vadinamas Margio. Punia ilgą laiką siejama su Pilėnų pilies tragedija.

Punios gyventojai puoselėja krašto papročius, garsėja kulinarinio paveldo tradicijomis. Besirenkantiems į Punios – mažosios Lietuvos kultūros sostinės pristatymo renginį pasiūlyta pasivaišinti panemunės dzūkų kepamais razavais blynais su sviesto ir grietinės padažu. Dauguma svečių šio kulinariniu paveldu pripažinto patiekalo ragavo pirmą kartą. Blynų jie galės išsikepti ir patys, nes šeimininkė Onutė Kizelienė atskleidė receptą ir dovanojo jį kiekvienam atėjusiam.

Miestelyje jau keleri metai veikia Panemunės dzūko pirkia, kurioje gaminami tradiciniai patiekalai, vyksta edukacinės programos.  Sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių produktų amatininkė O. Kizelienė vaišina svečius namine duona, tautiniu kulinariniu paveldu pripažintomis bulvinėmis bandomis ir iš rupių miltų kepamais razavais blynais – švilbikais.

Pradėjus Punios – mažosios Lietuvos  kultūros sostinės metus jos gyventojus ir svečius pasveikino Punios kolektyvai – trisdešimtmetį šiais metais mininti garsioji „Punelė“  ir folkloro ansamblis „Levandra“. Neįprastas, muzikines istorijas pasakojo kolektyvas „Subtilu Z“.   

Punios seniūnas Gintautas Laukaitis ir mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Laima Žūsinienė pristatė visus metus vyksiančius renginius.

Alytaus rajono savivaldybė šiais metais numačiusi renginių iki metų pabaigos – parodas, klasikinės muzikos koncertus, edukacines popietes, totorių tradicines šventes, etnografinių ansamblių festivalį, šiaudinių skulptūrų plenerą, mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovų suvažiavimą. Punioje vyks ir Seimo paskelbtų piliakalnių metų šventė.