Mažoji medinė architektūra – išsaugota praeitis
Žemaičių žemė gali didžiuotis išskirtiniais mažosios medinės architektūros statiniais – kryžiais ir koplytėlėmis. Laukuose, miškuose, šalikelėse, sodybose ir kitur statyti kryžiai ir koplytėlės yra kaip padėkos ženklas Dievui už atsiųstą malonę: kūdikio gimimą, sveikatą, gerą derlių, brangaus žmogaus atminimui ir kt. Kita intencija – tikėjimas, kad sakralumo aplinkai suteikiantys statiniai apsaugos sodybas ir jų gyventojus nuo nelaimių, padės keliaujantiems. Pakelėse, nelaimingų atsitikimų vietose, net sovietmečiu, buvo statomi kryžiai ar paminklai. Jau keli dešimtmečiai, kai atgimė tradicija pasistatyti kryžių ar koplytėlę savo sodyboje.
Mediniai sakraliniai statiniai – tai mūsų kultūros paveldo dalis. Tai dvasinė architektūra, todėl ji labai svarbi ir miela mums meniniu, materialiniu ir dvasiniu požiūriu. Kiekviena tauta turi savo simbolius, šventvietes, tikėjimą, tradicijas. Papročių žinojimas ir laikymasis leidžia žmonėms užmegzti ryšį su savo žeme ir taip patirti jos galios šaltinius. Nuo seno žmogus mylėjo medžius, senovės lietuviai, žemaičiai ir prūsai religines apeigas atlikinėdavo šventose giraitėse, ąžuolynuose, prie pavienių keistai nuaugusių medžių. Nuo senų laikų išliko medžių sodinimo paprotys, o ant pagoniškų kapų buvo statomi medžiai – stulpai, vadinami ,,krikštais“. Tyrinėtojai: Pavelas Knyševas, Balys Buračas, Marija Gimbutienė – krikštus kildina iš prosenovinių laikų. Libertas Klimka nurodo itin reikšmingo sakralinio objekto – lietuviško kryžiaus – genezės seką: aukojimo medis – aukojimo stulpas – krikštas – koplytėlė medyje – stogastulpis ar koplytstulpis– kryžius.
Paskelbus 2015 metus Etnografinių regionų metais, Raseinių krašto istorijos muziejus šiuos metus nori įprasminti leidiniu ,,Pietryčių Žemaitijos kryždirbystės savitumo bruožai“. Knygos sudarytojos Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkės Vita Tarvydienė ir Lina Kantautienė. Knygos leidimui gautas finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos (Etninė kultūra ir tautodailiės sritis) ir Raseinių rajono savivaldybės Etninės kultūros plėtros programos. Knygoje bus publikuojama surinkta medžiaga, tyrinėtojų darbai, archyvinė medžiaga, fotografijos iš Raseinių krašto istorijos, Šiaulių ,,Aušros“ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų.
Nauja knyga pristatys Pietryčių Žemaitijos tradicinį amatą – kryždirbystę, tradiciją, stilistiką, suteiks žinių apie mūsų regiono kryždirbius, kultūrą, savitumą, kas jungiai ir kas skiria regioniškumą.
Knyga skirta mūsų tautos kultūros paveldo mylėtojams, medžio drožėjams, besidomintiems mūsų krašto senove, kryžių statymo tradicija, kryždirbyste.
