Mažųjų pacientų tėveliai teigiamai įvertino suteiktas paslaugas
Radviliškio ligoninėje metus, o Kuršėnų ligoninėje – pusę metų vietoje stacionarinių paslaugų vaikams teikiamos dienos stacionaro ir stebėjimo paslaugos. Prireikus rimtesnio gydymo mažieji pacientai iš Radviliškio ir Šiaulių rajonų gydyti vežami į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką. Kalbintos mažųjų pacientų mamytės teigiamai įvertino šiuos pasikeitimus.
Radviliškietė Rimantė Gelažiuvienė (23 m.) su dukrele Guste (11 mėn.):
– Sekmadienį vakare mergaitei iki 39 laipsnių pakilo kūno temperatūra. Nors nepastebėjau jokių požymių – bėrimo, kosulio – sunerimau, kad tai gali būti rimtesnė liga. Paskambinusi šeimos gydytojai gavau patarimą vaiką vežti į Šiaulius, atlikti kraujo tyrimą. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatė diagnozę – nebakterinis gerklės uždegimas, todėl net antibiotikų neprireikė. Nieko blogo, kad reikėjo atvažiuoti į Šiaulius. Čia pasijautėme saugiai: teikiamos kokybiškos medicinos paslaugos, dirba daugiau gydytojų specialistų. Dukrą apžiūrėjo otorinolaringologas, o Radviliškyje to nebūtume sulaukę. Kam tas pakopinis gydymas? Kreipiesi į Radviliškio ligoninę – užpildo popierius, nežino, kaip gydyti – siunčia į Šiaulius, kur tenka vėl viską iš naujo pasakoti. Pati būdama paauglė esu su angina gulėjusi Radviliškio ligoninėje: neišgydė, siuntė į Šiaulius, o čia išrašė kitų vaistų ir pasveikau. Gal sunkiau toms šeimoms, kurios neturi savo transporto? Bet esu kvietusi ir greitąją pagalbą – atvažiavo per 3 minutes ir mane su vaiku greitai nuvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur gavome saugias ir kokybiškas medicinos paslaugas.
Kuršėniškė Dovilė Navickaitė (26 m.) su sūneliu Dominyku (10 mėn.):
– Sūnui ilgai nesiliovė kosulys, gydytoja siuntė ištirti ir gydyti, kad nesikomplikuotų į rimtesnę ligą ir vaikas nepradėtų dusti. Pasirinkau Respublikinę Šiaulių ligoninę, ne Kuršėnų ligoninę, nes Šiauliuose geresnė priežiūra, saugesnės ir patikimesnės medicinos paslaugos. Gydoma daugiau pacientų, dirba geresni specialistai. Atliko tyrimus, skyrė inhaliacijas, vaiko būklė gerėja.
Įdomi ir ligoninių patirtis
Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė:
– Esame paprašę ambulatorijų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų skelbti informaciją, kad Radviliškio ligoninėje buvusiame Vaikų ligų skyriuje nuo 8 iki 18 valandos teikiamos dienos stacionaro ir stebėjimo paslaugos. Norėdami gauti dienos stacionaro paslaugas mažieji pacientai gali kreiptis į Priėmimo skyrių su šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimu.
Kai tėvams kyla neaiškumų, esame nurodę kreiptis į apylinkės pediatrus, kurie turėtų kontaktuoti su savo pacientais. Jeigu tėvai nerimauja dėl vaiko būklės, turi teisę kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kai temperatūra 39–40 laipsnių, ir vaiko būklė rimta, reikia stacionarinio gydymo – pacientas iš karto vežamas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Bet tokių skambučių sulaukiame labai nedaug – teko ir su greitąja kalbėti. Anksčiau buvo toks įprotis: 37 laipsniai – ir į ligoninės priėmimą. Juk gali tėvai ir namuose matuoti temperatūrą, sekti vaiko būklę, o į priėmimą važiuoti tokiu atveju, jeigu temperatūra kyla, vaiko būklė blogėja.
Sunkiai sergančiam pacientui atvykus po 18 valandos vakaro pagalba tuoj pat suteikiama Priėmimo skyriuje, kuriame budi gydytojai reanimatologai, šeimos gydytojai. Stabilizavę būklę kviečiame reanimobilį ir pacientą perkeliame į Šiaulius. Bet per metus pasitaikė gal tik du tokie atvejai.
– Ar per pastaruosius metus, kai Radviliškio ligoninė vietoje stacionarinių paslaugų vaikams teikia dienos stacionaro paslaugas, gavote pacientų skundų?
– Skundų nesame gavę, bet žurnalistams paklausus, ar gerai, kad uždarytas Vaikų ligų skyrius, tėvai atsako: negerai. Anksčiau būdavo galima bet kada kreiptis į ligoninę. Vaikų ligų skyriai spręsdavo ir socialines problemas. Tėvai važiuodavo į priėmimą su šiek tiek kosinčiu vaiku jau suplanavę pagyventi ligoninėje. Kartais ir suaugusieji po stebėjimo paslaugos nenorėdavo eiti namo: kas jį žiūrės namuose ir panašiai.
Pavyzdžiui, vaikas gydomas stacionare, o tėvai prašo – išleiskite nakčiai namo, rytoj mes sugrįšime 8 valandą ryto. Stebėjimo paslauga tokia ir yra: kai paciento būklė stabilizuojama ir ji neblogėja – toliau galima gydytis namuose. Jeigu nereikia lašinių ar inhaliacijos, puikiausiai su savo apylinkės gydytoju pediatru galima aptarti gydymą ir jį gauti namuose.
Net jeigu vaikui ir menkiausia sloga, o tėvai kreipiasi į Priėmimo skyrių, gražiai paaiškiname, kad reikia įvertinti paciento būklę, nes atsigulus į stacionarą rizikuojama gauti papildomą infekciją. Jeigu vaiko būklė leidžia gydytis namuose, geriau taip ir daryti, o jeigu būklė blogės, visada yra galimybė grįžti į ligoninę. Svarbus ir žmogiškasis faktorius: tėvai nerimauja dėl vaiko būklės, bet jeigu su jais normaliai bendraujama, paaiškinama, kad yra galimybė pasirinkti, kur gydytis – ligoninėje ar namuose – dažniausiai randamas kompromisas.
Teko stažuotis Vokietijoje ir Švedijoje. Šiose šalyse taip pat populiarios dienos stacionaro ir stebėjimo paslaugos. Dažniausiai mūsų žmonės mano, kad dienos stacionaras yra ligoninei ekonomiškai naudingesnis, todėl pacientui ir siūloma jį rinktis. Ne, iš tikrųjų pacientas ligoninėje rizikuoja užsikrėsti papildoma hospitaline infekcija, po to susirgti žarnyno ar plaučių uždegimu. Tuomet pacientui padaroma kur kas didesnė žala, skiriami stiprūs antibiotikai, o juk to galima išvengti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai per praėjusius metus taip pat negavo nė vieno skundo dėl vaikų gydymo iš Radviliškio ir Šiaulių rajonų. Nuo šių metų kovo padidintas finansavimas greitajai medicinos pagalbai dėl minėtuose rajonuose išaugusio pacientų pervežimų skaičiaus.
