Medalininkystė: nišinė kūrybos sritis ar valstybingumui reikšminga meno rūšis?

Pirmąją medalininkystės kibirkštį 1984-aisiais į Telšius atvežė menininkai Antanas Olbutas ir Aloyzas Janušauskas. Šiandien keturiasdešimtuosius metus skaičiuojanti seniausia Europoje Tarptautinė medalio kūrėjų stovykla ir vėl Žemaitijos sostinėje. Tradiciškai į miestą iš įvairiausių Lietuvos kraštų bei užsienio bendram darbui ir naujiems kūrybiniams vėjams susibūrė aukščiausio lygio menininkai ir geriausi jaunieji kūrėjai. Jų darbščiose rankose gims medaliai – tai, kas prasminga ir svarbu, kas istoriškai reikšminga, kas įkvepia ir skatina domėtis, vertinti bei pažvelgti į naujas perspektyvas. Stovyklos organizatoriai: Žemaičių muziejus „Alka“ ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas.

Startas duotas, bet finansavimas mažas

Iki liepos 30-osios vyksiančios stovyklos atidarymą pradėjo vieno iš stovyklos organizatorių – Žemaičių muziejaus „Alka“ – direktoriaus pavaduotoja muziejinei veiklai ir projekto vadovė Ingrida Vaitiekienė, kuri kreipėsi į stovykloje dalyvaujančius medalininkus, o jų šiemet daugiau nei dvidešimt. „Medalis gyvuoja ilgai, labai ilgai: kitokiuose požiūriuose, sprendimuose. Turėti Telšiuose seniausią Europoje medalio kūrėjų stovyklą yra labai didelis dalykas. Jos karūną su Jūsų pagalba mes nešame, nesvarbu, net jei ir kartais pritrūksta jėgų“.

I. Vaitiekienė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais Medalio kūrėjų stovyklai vis nori atgręžti nugarą valstybiniai finansavimo šaltiniai. Ne išimtis – ir šie metai. Kadangi Žemaičių muziejus „Alka“ – valstybinis muziejus, praėjusiais metais jis buvo eliminuotas iš bendro Telšiuose veikiančių biudžetinių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų lauko teikiant paraiškas Lietuvos kultūros tarybai. Tačiau įsijungė kitas mechanizmas – lėšoms gauti galėjo teikti projektinę paraišką Kultūros ministerijai. Muziejus iš viso pateikė tris. Dviem finansavimas skirtas, o medalio kūrėjų stovyklai – ne. Argumentas: esą tai nišinė sritis ir menkai aktuali plačiam visuomenės ratui. Suprasdama medalio kūrimo svarbą ir stovyklos vertę, lėšas projektui įgyvendinti šiemet skyrė bei į prioritetinių renginių sąrašą įtraukė Telšių rajono savivaldybė ir privatūs rėmėjai (vienas stovyklų įkūrėjų, ilgametis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Petras Gintalas, architektas prof. Algirdas Žebrauskas, Elena ir Juozas Butkevičiai). Apgailestauta, kad finansavimo Telšiuose net keturiasdešimt metų be pertraukos gyvuojančiai stovyklai neskyrusi Kultūros ministerija pamiršo sau pavaldžius muziejus regionuose, mat šiųmetės lėšos daugiausiai „nusėdo“ didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

„Lėšų turime tiek, kiek turime. Veiklos suplanuotos taip, kad jas būtų įmanoma padaryti. Kada kūrėjui ko nors netrūko, išskyrus įkvėpimą ir drąsą?“ – juokaudama klausė projekto vadovė.

Stovyklos atidaryme dalyvavusi Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė į susirinkusius kreipėsi žemaitiškai: „Išsaugoti stovyklą keturiasdešimt metų yra didžiulė vertė. Pavadinimas medalis – skamba prakilniai. Tai – kūrinys, įprasminantis istoriją, svarbias asmenybes, reikšmingus gyvenimo etapus. Kai nėra pinigų – įsijungia kūryba, tad žemai lenkiuosi kūrėjams ir dėkoju visiems, kurie čia atvykstate kasmet, linkiu, kad atsirastų naujas kvėpavimas, naujas pulsas“.

Jubiliejinis varpas

Stovyklos dalyvius sveikinęs kuratorius, VDA Telšių fakulteto doc. Marius Norkus net pats stebėjosi, kad projektą kuruoja šeštus metus. „Nors ne itin daug, tačiau visuomet sulaukiame jaunimo. Tai džiugina. Ypatingai sveikinu medalio kūrėjų stovykloje dalyvaujančius vyresniosios kartos atstovus. Stovykla – svarbus reiškinys ne tik miestui, ne tik VDA Telšių fakultetui, bet ir visai meno kūrėjų bendruomenei. Viskas, kas sukuriama, yra reikšminga: net ir tokia, kaip tvirtinama, nišinė sritis. Kurkite, būkite ištikimi ir mylėkite savo kūrybinę sritį“, – linkėjo M. Norkus.

Projekto kuratorius pabrėžė, kad ypač svarbi šiųmečio renginio dalis – jubiliejinio varpo liejimas. „Gal ir drąsu, bet varpą kurti įdomu. Šiųmečio varpo modelis jau padarytas, liko puošyba, kurią kurs visi medalininkai drauge. Esu nusiteikęs optimistiškai, kad viskas pavyks puikiai“, – vylėsi stovyklos kuratorius.

Renginio organizatoriai atskleidė, kad yra tekę klausytis nuogirdų apie tai, jog į medalio kūrėjų stovyklą susirenka draugai bei smagiai leidžia laiką visas dvi savaites. „Bet tie draugai susiburia čia tam, kad kažką sukurtų ir pristatytų visuomenei. To įrodymas – pernykštės stovyklos rezultatas. Medalių ir mažosios skulptūros paroda apkeliavo dalį Lietuvos: kūriniai eksponuoti Telšiuose, Anykščiuose, Klaipėdoje.

Kuo ypatingas medalis?

„Medalis man asmeniškai panašus į knygą, kuriame galima perskaityti tūkstantmečius menančią istoriją ir nesibaigiantį pasakojimą apie asmenybes. Kiekvienoje skirtingoje nuotaikoje, pažvelgęs į medalį, gali perskaityti daug“, – sakė I. Vaitiekienė.

Stovyklos dalyvė, medalio meno kūrėja ir Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) narė ir delegatė Lina Kalinauskaitė akcentavo, jog medalio kūrimo svarba yra ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: „Darbai, kurie čia sukuriami, keliauja per parodas. Beveik pusė Lietuvos, Baltijos šalių trienalėse pristatomų darbų sukurti čia, Telšiuose, medalio kūrėjų stovyklos metu. Kūriniai nugula į katalogų puslapius, tad tai, kas gimsta čia, plačiai, lyg saulės spinduliai, sklinda po pasaulį“.

L. Kalinauskaitei antrino ir kita stovyklos dalyvė menininkė Aušra Jasiukevičiūtė: „Medalio meną kuria ir apibendrina žmonės, kurie ženklais sugeba papasakoti esminius gyvenime vykstančius dalykus. Turi būti tokio proto ir sielos žmogus, kuris geba sudėti pasakojimą į vieną miniatiūrą. Medalis stiebiasi aukštyn ir valstybingumui ši meno rūšis yra svarbi. Tokios stovyklos yra lobis visai Europai. Tikiuosi, kad jaunoji karta įsikvėps ir įrodys, jog taip vadinamas nišinis dalykas yra valstybinės, europinės ir pasaulinės reikšmės. Tie, kurie atsiplėšia nuo masės ir bėga į priekį, nėra palaikomi ir išlaikomi, tad jei negaunate finansavimo, vadinasi, jūs esate teisingame kūrybos kelyje“, – drąsino medalininkė.

Įvairios temos

Pastebėta, kad per keturiasdešimt metų ne visos stovyklos buvo teminės, tačiau pastaraisiais metais įžvelgta, jog tema parodo kelią kūrėjams ir ji pasiteisina. Organizatoriai atskleidė būtinybę atliepti aktualijas. Štai keletas temų, kuriomis vedini kūrė medalininkai: „NE/Garbės medaliai“ (sieta su Ukrainoje rusijos pradėtu karu), „Pasaulio žmogus“, „Herbai ir panegirikos“…

Paprašius pakomentuoti lietuvių braižą, L. Kalinauskaitė atkreipė dėmesį, kad mūsų šalies medalių kūrėjai mėgsta stambesnius, skulptūriškesnius elementus, grubesnes detales, priešingai nei latviai, kurių kuriami medaliai yra mažesnės, smulkesnės miniatiūros, o Lenkijos menininkų kūrybinės idėjos krypsta konceptualumo link. „Pasaulio kūrėjų darbai skiriasi, kinai laikosi tradicijų, japonai – mėgsta eksperimentuoti, sieja vizualumą, spalvas, medžiagas, o Lietuva turi savo veidą“, – pabrėžė L. Kalinauskaitė. 

Pirmajame susitikime mintimis apie prabėgusius metus ir medalio svarbą taip pat dalinosi prof. Petras Gintalas, Antanas Olbutas, Saulius Bartulis, prof. Romualdas Inčirauskas, Adomas Skiesgelas. „Pirmųjų stovyklų metu mokėmės ir patys, liejininkystės mums tada buvo kažkas tokio neišpasakyto. Džiugino tai, kad galime patys tai daryti. Man tuoj bus 80-ešimt… dvigubai daugiau negu medalių stovyklai. Pamenu, kaip man buvo pasakyta, kad medalis yra intelektualų reiškinys. Reikia garsinti! Jei taip įklimpome į medalį, ką darysi – lauksime šimto!“ – optimistiškai nuteikė prof. P. Gintalas.

Tai, kas medalio kūrėjų stovykloje bus sukurta, kas tikra ir reikšminga pamatyti suteiks galimybę VDA Telšių galerija liepos 30 d. 16 val. Parodos metu išvysime naujus menininkų atradimus, ieškojimus ir kūrybinį rezultatą. Tegul kūryba tampa turtingos kasdienybės atspindžiu!