Medikai ir savivaldybės nerimauja dėl sveikatos centrų steigimo: trūksta komunikacijos ir aiškumo
Nuo rugpjūčio mėnesio savivaldybės galės pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose planuojama suteikti bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau tiek savivaldybių, tiek medicinos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai nerimauja – trūksta ir bendradarbiavimo, ir aiškumo, kaip planuojami sveikatos centrai turi atrodyti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, penktadienį dalyvavęs susitikime su Laisvės frakcijos nariais ir medikų bendruomene, pažadėjo ir toliau konsultuoti savivaldybes ir medicinos įstaigų atstovus.
Trūksta bendradarbiavimo
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu savivaldybių tarybos sprendžia, ar sveikatos centras yra reikalinga įstaiga jų miestams ir miesteliams. Pasak jo, taryboms taip pat reikia priimti sprendimą, ar sveikatos centrą sudaryti tik iš viešų medicinos paslaugas teikiančių įstaigų, ar ir privačių.
„Šiuo metu savivaldybių tarybos dar tik priima sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo arba nekūrimo. Dar tik tarsis, kaip bus bendradarbiaujama su privačiomis gydymo įstaigomis“, – nuotoliniame susitikime teigė S. Mockevičius.
„Bendras pastebėjimas – nebus labai lengva suderinti interesų, nes niekada neturėjome tokio modelio bendro – privataus ir viešo subjekto bendradarbiavimo teikiant paslaugas“, – sakė jis.
Jurbarko rajono meras pridūrė, kad susitikimų su medicinos paslaugų įstaigų atstovais – reikėtų.
„Tikrai tarpinių susitikimų, kuriuose išsakytų savivalda savo nuogąstavimus, galbūt ir privatūs gydymo subjektai, tikrai reikėtų“, – pabrėžė S. Mockevičius.
Ministerija neatsižvelgia į medikų pastabas
Medikų bendruomenė pastebėjo, kad trūksta bendradarbiavimo ir su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės Austridos Gerliakienės, ministerija neatsižvelgia į gydytojų specialistų pastabas dėl teisinių aktų, kuriais reglamentuojamas sveikatos centro kūrimas.
„Bendradarbiavimo nei su Vilniaus medikais, nei su Kauno medikais šiandien dienai ministerijos atstovai tikrai nevysto ir netgi blokuoja“, – susitikime teigė A. Gerliakienė.
„Noriu pastebėti, kad mes per visą tą laikotarpį, kai yra ruošiama reforma, ir pristatomi teisės aktų projektai, paruošėme 28 raštus su labai rimta analitine medžiaga, su komentarais kiekvienam punktui, kuris neatitinka teisės aktų. Ir nesulaukėme teigiamos reakcijos, į mūsų pastabas visiškai nėra atsižvelgiama niekur“, – pasakojo medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė.
Savivaldybių tarybos nežino vykdomos reformos ypatumų
Smėlynės šeimos ambulatorijos, įsikūrusios Panevėžyje, direktorė Birutė Paškevičienė pastebėjo, kad kovo mėnesį naujai išrinkti savivaldybės tarybos nariai nėra supažindinti su vykdoma reforma.
„Patys inicijavome susitikimą su miesto savivaldybe, nes mūsų klausia, ar jungsimės, o mes patys nieko nežinome. Norime susitikimo su miesto taryba, kuri yra naujai išrinkta ir nieko nežino apie reformas, strategijas, taktikas. O jie turės priimti sprendimus. Su mumis niekas nesitaria, niekur mes nekviečiami“, – atkreipė dėmesį B. Paškevičienė.
„Mes ne prieš sveikatos centrą, bet apie koordinaciją turime kalbėti“, – akcentavo šeimos gydytojų įstaigos vadovė.
A. Dulkys: atsižvelgsime į pastabas ir konsultuosime
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sako, kad visi savivaldybių merai yra pasiruošę bendradarbiauti kuriant sveikatos centrus ir sugebės tą padaryti. Ministras teigė nesiruošiantis per daug kištis į kiekvienos savivaldybės procesą.
„Aš tikrai nemanyčiau, kad savivalda nesugebės to padaryti. Mes visi esame naujame etape ir aš neišgirdau iš nei vieno miesto mero, kad jie neplanuotų bendradarbiauti, kad jie nenorėtų bendradarbiauti“, – susitikime pažymėjo A. Dulkys.
„Dabar parlamentas sudarė tam tikrą įrankį, yra naujo etapo pradžia, aš manau, kad visi dalyviai įstos į tą etapą, mes stengiamės irgi konsultuoti. Bet pasakau atvirai – nesiruošiu lipti ant galvos savivaldybėms ten, kur yra jų daržas, kur yra jų atsakomybė“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras.
Tačiau jis pažadėjo, kad konsultuoti tiek savivaldybes, tiek medicinos paslaugas teikiančias įstaigas ministerija yra pasiruošusi.
„Tiek, kiek reikia konsultuotis, kartu tobulinti procesą, tobulinti kai kuriuos mūsų įsakymus, poįstatyminius teisės aktus – žinoma. Ir tos bendradarbiavimo platformos yra“, – sakė ministras.
„Puse akies mačiau kai kurias pastabas, galiu jau dabar pasakyti, kad pastebėjau, kad mažiausiai pusę pastebėjimų jau yra ruošiamasi atsižvelgti jau pirminiame etape. Tai tikrai tą padarysime“, – pažadėjo A. Dulkys.
Jis taip pat paragino gydymo įstaigas imtis iniciatyvos ir pateikti savivaldybėms savo pasiūlymus dėl sveikatos centrų kūrimo.
„Reikėtų kai kuriems gydymo įstaigų vadovams praverti savivaldybės duris ir užeiti, susėsti su savivaldybės gydytoju prie bendro stalo, ir pasikalbėti apie tai, o ne skubėti transliuoti visai Lietuvai, kad niekas nevyksta“, – pažymėjo A. Dulkys.
Steigiant sveikatos centrą, pasirašomos bendradarbiavimo sutartys
Medikų atstovams nerimaujant, kad kuriant sveikatos centrą, viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms reikės dalintis valstybės teikiamu finansavimu, sveikatos apsaugos ministras pabrėžia, kad tarp įstaigų bus sudaromos bendradarbiavimo, o ne finansinės sutartys.
„Sveikatos centrų sutartys nėra finansinės sutartys. Visos gydymo įstaigos su Valstybine ligonių kasa turės atskiras sutartis, nepriklausomai nuo to, ar jos dalyvauja sveikatos centro veikloje, ar nedalyvauja“, – pabrėžė A. Dulkys.
„Šios bendradarbiavimo sutartys yra darbų koordinavimo, įvairių kitų dalykų, dėl kurių savivalda nuspręs, jog reikia kartu bendradarbiauti. Bet tai nėra atimančios pinigus sutartys“, – akcentavo ministras.
Savivaldybių tarybos nuo rugpjūčio 1 dienos savo mieste galės pradėti steigti sveikatos centrą. Sveikatos centrą galima įsteigti struktūrinio, funkcinio arba mišraus bendradarbiavimo būdu.
Struktūrinio bendradarbiavimo būdu sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos viename juridiniame asmenyje, jungiant viešųjų įstaigų teikiamas paslaugas. Funkcinio bendradarbiavimo būdu sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos skirtinguose juridiniuose asmenyse, jungiant privačios ir viešos įstaigos paslaugas. Taip pat įmanoma sveikatos centrą steigti mišriu būdu, tačiau bus laikoma, kad jis veikia funkcinio bendradarbiavimo forma.
Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo ir bendradarbiavimo su konkrečiomis sveikatos priežiūros įstaigomis turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bus bendradarbiavimo pagrindu sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
Ministerija šiemet numato skirti investicijas sveikatos centrų kūrimui.
Sveikatos centrų įkūrimui suplanuotos investicijos: 122,5 mln. Eur – reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimui, 30,2 mln. Eur – sveikatos centrų veiklos modelio diegimui (ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos).
Sveikatos centras – tai nauja sveikatos paslaugų organizavimo forma, kuri bendradarbiavimo sutarčių pagrindu sutelks į vieną tinklą savivaldybėje teikiamas sveikatos paslaugas. Privataus sektoriaus įstaigos taip pat kviečiamos tapti sveikatos centrų dalimi ir taip prisidėti siekiant geresnių bendruomenės sveikatos rodiklių.
