5 spalio, 2020
Egidijus Vareikis

Meditacijos apie didžiąją Lietuvą. Europos civilizacijos laidotuvės ir prisikėlimas. I dalis

Diskusijų apie Europos dabarties nesusipratimus ir šviesią ar ne visai šviesią ateitį, metu formuojasi dvi stovyklos – pesimistų, kalbančių, kad ES ir visos europietiškos gerovės pabaiga yra tik laiko klausimas, ir optimistų, tvirtinančių, kad taip gerai kaip yra, niekad nebuvo. Ir bus dar geriau.

Mes esame europiečiai. Nebejoju… Ir dar esame demokratijos puoselėtojai.

Šiuolaikinė demokratija su visomis žmogaus teisėmis nėra jau toks daugelį šimtmečių gyvuojantis reiškinys. Pasaulio Tvarkos dalimi ji iš esmės tapo po Antrojo Pasaulinio karo. Demokratijos aksioma teigia, kad žmogus yra protingas, atsakingas ir žino, ko nori. Mūsų planetoje gyvena jau septyni su puse milijardo protingų būtybių. Nepaisant įspūdingo pasaulinio proto, dauguma skundžiasi, kad gyvenimas pradeda priminti sunkiai valdomą balaganą, kuriame jau nebesusigaudome, kas už ką atsakingas, kas dėl ko kaltas.

Šviesios atminties politikos guru Zbigniewo Brzezinskio pranašystė apie vadinamą „nevaldomą pasaulį“, pildosi. Vis dažniau kalbama apie demokratijos laidotuves – „post-demokratiją“, globalią anarchiją ir pan. Gal teisus buvo Platonas, pranašavęs, kad demokratiją turi pakeisti… tironija.

Net ir įtikėję demokratijos neklystamumu turi pripažinti, kad rimtų problemų esama. Pastaraisiais metais didieji politikos vadovai, o ir žiniasklaida iš paskos sušunka: „ne tuos išsirinko…“? Laimi kažkokia „nesisteminė politika“ – „piratų“, neonacių ir „alternatyvų“ partijos, asmenybės, kurių „klasikiniai“ politologai iš viso netrauktų į kandidatų sąrašą. Politologams ir kitiems „aiškintojams“ galima atsakyti visai paprastai. Nesisteminės politikos nėra, tik jūs dar nesuprantate, kad sistema, kurios mokėtės ir kuri vis dar aprašinėjama vadovėliuose, pasitraukė. Atėjo nauja sistema, ir jūsų priedermė ne kaltinti istorinius faktus ar kvailinti rinkėjus, o tą sistemą suprasti.

Nauja politinė logika, kurios genezę stebime šiandien, kuriama jau nebe ekonominės gerovės ir ne dogmatiškai suvoktų žmogaus teisių pagrindu. Visuomenė (ar taip vadinami rinkėjai) jau suvokė, kad pagrindinės pasaulio problemos yra ne finansinės ir ne kokios nors teisinės. Jos yra moralinės, o tos moralės politikos grimasos yra visuomenės pavydas, neapykanta, panieka ir abejingumas… Internetas, turėjęs padaryti visus draugais, padarė mums pilnus įtarimų ir nepasitikėjimo. Tai ką politologai vis dar vadina atsitiktiniais protesto balsais, nepavaldžiais XX amžiaus politikos logikai, yra naujos politikos realybė, su kuria, dar kartą-kitą pasikeikus, reikės gyventi.

Tebesitęsianti diskusija apie tai, kodėl britų rinkėjai pasirinko Brexitą iš tiesų galėtų pasibaigti. Tai nebuvo nei finansiškai, nei geopolitiškai pamatuotas sprendimas. Tai buvo nesisteminis maištas prieš ES sistemą. Labai panašu kad maištininkai siekė pagąsdinti ir pajuokauti, tačiau dabar yra priversti srėbti prisivirtą košę. Visiems aišku, kad Brexitas nesisteminis. Ir jį sunku bus sureguliuoti ES sistemoje įprastomis derybomis.

Europiečiai gali parašyti gerus raportus su rekomendacijomis, kaip reiktų pertvarkyti nedemokratines šalis, kaip turi elgtis abchazai ar tibetiečiai. Tačiau kaip turėtų tvarkytis demokratinė Ispaniją ir kaip turi elgtis katalonai Europos Sąjunga nežino. Tai dar vienas „nesisteminis“ atvejis.

Nesisteminė politika byloja: Europai laikas baigti su iliuzijomis, kad politiką galima pakeisti prekybiniais sandoriais, kad Komisijos narius ir užsienio politikos vadovus galima parinkinėti ne pagal kompetenciją, o pagal lytinius, partinius ir tautinius kriterijus. XXI amžius – tai nebe pragmatiško gyvenimo ir kvotų sistemos, o politinių iliuzijų amžius.

Pageidavimų koncertuose sveikinami giminaičiai, ar prašome duoti populiarų žavų kultūrinį produktą. Pageidavimų koncerto programa jau pagal apibrėžimą yra … hedonistinė. Visiška netiesa, kad hedonizmas yra kažkas šiuolaikiško ir kad tai dabartinės blogosios Europos produktas. Jo genezės reikia ieškoti tiek, kiek siekia rašytinė istorija ar tikėjimo tiesa. Idėja, kad didžiausia žmogiško gyvenimo laimė yra malonumas sena kaip ir pati žmogiška būtybė.

 

Užsk. Nr. EV-236


1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

1 balandžio, 2025

Į Jungtinę Karalystę (JK) vykstantys Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Airiją, piliečiai nuo trečiadienio turės pateikti privalomą leidimą keliauti. JK […]

1 balandžio, 2025

Vašingtonas nemano, kad susitarimui su Grenlandija sudaryti prireiks panaudoti jėgą, penktadienį pareiškė į salą atvykęs JAV viceprezidentas J. D. Vance’as. […]

Oficialūs rezultatai: M. Le Pen partija su sąjungininkais iškovojo 33,15 proc. balsų / EPA-ELTA nuotr.
1 balandžio, 2025

Pirmadienį Kremlius pasmerkė Prancūzijos teismo sprendimą uždrausti kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen penkerius metus kandidatuoti į valstybines pareigas, pareiškęs, […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

30 kovo, 2025

Suskaičiavus Panevėžio miesto mero rinkimų antrojo turo balsus, paaiškėjo, kad juos laimėjo politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė. Pirminiais […]

29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

28 kovo, 2025

Ketvirtadienį Amsterdamo centre vienas vyras per išpuolį panaudojant peilį sužeidė penkis žmones, du iš jų – sunkiai, pranešė Nyderlandų policija. […]

28 kovo, 2025

Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje ketvirtadienį sutarta, kad sankcijos Rusijai neturėtų būti atšaukiamos, o stiprinamos, kol Maskva nutrauks savo […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

27 kovo, 2025

„Manchester United“ pristatė ambicingą planą pastatyti didžiausią futbolo stadioną Jungtinėje Karalystėje. Naujoji vieta pakeis Old Trafford, kuriai reikia rimtos priežiūros. […]

27 kovo, 2025

Ukrainai reikia, kad, pasibaigus karui su Rusija, Europa „rimtai“ prisidėtų kariais, kurie yra pasirengę kovoti, o ne taikdariais, trečiadienį naujienų […]

27 kovo, 2025

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad neatšauks ir nekeis sankcijų Rusijai, kol Maskvos pajėgos nebus „besąlygiškai“ išvestos iš Ukrainos. Maskva […]

26 kovo, 2025

Jurbarke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuvai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikalinga efektyvi regionų politika. Pasak […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Europarlamentarai ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimus dėl visose ES valstybėse galiosiančių naujų vairuotojų pažymėjimų taisyklių. Pagal naujas taisykles, […]

26 kovo, 2025

Valstybinė kultūros paveldo komisija išreiškia gilų susirūpinimą dėl Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčios ateities. Šis išskirtinis architektūrinės ir istorinės vertės […]

25 kovo, 2025

Jungtinės Valstijos pasiūlė naujo didelio susitarimo dėl ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų tekstą. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per spaudos konferenciją paskelbė […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

Regionų naujienos