12 liepos, 2016
Kauno technologijos universiteto informacija

Medžiagos ir nanotechnologijos: nuo medicinos ir baterijų iki kosmetikos ir lėktuvų

Pastaraisiais metais darbo rinkoje pastebimas padidėjęs technologijų srities specialistų poreikis, kurį lemia sparčiai besivystančios technologijos ir pramonės sektorius. Lietuvos įmonės susiduria su panašaus profilio specialistų trūkumu, todėl KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) vykdoma studijų programa Medžiagos ir nanotechnologijos sukurta siekiant lanksčiai reaguoti į besiplečiančią aukštųjų technologijų pramonę.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis, naujosios technologijos, tokios kaip 2D medžiagos, naujos kartos elementai, nanosensoriai ir nanodaiktų internetas ar lustiniai bioorganai, turės didelį ir lemiamą poveikį ateinančiais metais.

Pabrėždami technologijų progresą, PEF tarybos nariai tiki jų galimybėmis pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, transformuoti pramonės įmones ir netgi spręsti aplinkos problemas, dėl to jau šiandien galima prognozuoti, kad specialistų, galinčių kurti ir taikyti pastarąsias technologijas, poreikis per artimiausius 4-5 metus išaugs.

Apima visus gyvenimo aspektus

Medžiagos ir nanotechnologijos – tai perspektyvios, tarptautinių ekspertų puikiai įvertintos studijos, atitinkančios sparčią technologijų kaitą, kurias studentai gali rinktis Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (KTU MGMF). Vienas pagrindinių jos tikslų – lanksčiai reaguoti į darbo rinkos tendencijas bei darbdavių poreikius ir siekti kokybiškų studijų rezultatų.

KTU MGMF dekanė Bronė Narkevičienė įsitikinusi, kad baigę studijas absolventai geba parinkti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairiose inžinerinėse srityse. Absolventai dirba įmonėse, gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos pramonėje kuriant ir diegiant modernias medžiagas, aplinkos apsaugos laboratorijose.

Studentai turi galimybę atlikti praktiką tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse įmonėse. Programa sukurta atsižvelgiant į pramonės poreikius ir pasižymi kvalifikuotais mokslo ekspertais.

Paklausta, kokį patarimą duotų abiturientui dar nežinančiam, kokias studijas pasirinkti, KTU MGMF Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos vadovė Kristina Bočkutė rekomenduotų rinktis medžiagų technologijos krypties bakalauro studijas. Ji akcentuoja, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), tarptautiniai technologijos mokslų ekspertai Lietuvoje atliekamą mokslinę veiklą vertina kaip aukšto tarptautinio lygio.

K. Bočkutė taip pat pabrėžia, kad, renkantis studijas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad medžiagos ir nanotechnologijos yra nauja ir įdomi sritis, apimanti beveik kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą: nuo medicinos diagnostikos prietaisų iki energiją taupančių baterijų, nuo kosmetikos iki energiją taupančių langų, nuo automobilių ar lėktuvų iki medžiagų sudėties, todėl nanotechnologijų specialistų poreikis bus labai didelis ateinančius dešimtmečius.

Atlyginimas du kartus viršija minimalų

Vakaruose apie aukštosios mokyklos kokybę sprendžiama atsižvelgiant vos į keletą parametrų: dažniausiai tai susiję su tuo, kaip absolventams sekasi įsidarbinti baigus studijas ir kokį atlyginimą jie gauna.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, technologijos krypčių grupėje vertinant įsidarbinimą ir atlyginimų vidurkį Medžiagų technologijos (Kauno technologijos universitete) užima aukštą poziciją – absolventų įsidarbinamumas vertinamas 100 proc., o vidutinis atlyginimas 2 kartus viršija minimalų darbo užmokestį. Bendras studentų skaičius Lietuvoje – 517 (net 366 valstybės finansuojamos vietos), todėl lyginant su kitomis studijų programomis, Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai turi aukštą konkurencingumą šiuolaikinėje darbo rinkoje.

Karjerą sieja su medžiagų mokslu

Medžiagų ir nanotechnologijų absolventė Dalia Bartkevičiūtė teigia, kad „jei studentui patinka gamtos mokslai, jis kūrybingas ir darbštus – tuomet jo karjera bus įdomi ir pilna iššūkių. Medžiagų ir nanotechnologijų absolventas gali kurti medžiagas, kurios ne tik keičia mūsų buities įpročius, tačiau kartu sprendžia globalias problemas. Naujosios technologijos gali radikaliai transformuoti mūsų pasaulį, kadangi ekspertams suteikiama galimybė laiku identifikuoti ir pasiruošti galimoms rizikoms“.

Atsakant į klausimą, kokie asmeninės karjeros lūkesčiai, studentė tvirtino, kad ketina tęsti studijas medžiagų mokslo srityje, atlikti mokslinius biomedžiagų (skirtų medicinai) tyrimus:

„Išnaudojau daug KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete teikiamų galimybių, todėl studijuoti buvo įdomu ir malonu. Dėl šios priežasties savo karjerą sieju su medžiagų mokslu. Tikiu, kad bakalauro studijų metais užmegztos pažintys bus naudingos ateityje atliekant mokslinius tyrimus bei siekiant tolesnių karjeros tikslų.“

Praktika užsienio prestižiniuose centruose ir laboratorijose

Medžiagų ir nanotechnologijų studentams suteikiamos galimybės įgyti tarptautinės patirties studijuojant užsienio aukštosiose mokyklose bei atliekant praktiką prestižiniuose medžiagų ir nanotechnologijų centruose ar bionanotechnologijų laboratorijose. Studentai gali išvykti studijuoti bei atlikti praktiką pagal „Erasmus+“, dvišalius susitarimus ar kitą studentų mainų programą į partnerines institucijas, su kuriomis yra pasirašytos sutartys.

Bakalauro programos absolventė Dalia Bartkevičiūtė dalijosi savo patirtimi, įgyta studijuojant pagal „Erasmus+“ programą Suomijoje:

„Helsinkio universitete praleidau visus mokslo metus, todėl turėjau pakankamai laiko pamatyti, ką reiškia būti studentu Suomijoje. Nors studijos ten organizuojamos šiek tiek kitaip nei KTU, tačiau pavyko prisitaikyti ir pasisemti daug naujos patirties, žinių bei įgūdžių. Neišgąsdino ir tai, kad daugelį modulių teko mokytis kartu su magistrantūros bei doktorantūros studentais. Studijų laikotarpiu lankiausi ir įvairiose Suomijos įmonėse bei pažangiausiose laboratorijose.“

Studentė taip pat atliko „Erasmus+“ praktiką Erlangeno-Niurnbergo universitete (Vokietijoje). Universiteto Biomedžiagų institute rengė savo bakalauro baigiamąjį darbą, kadangi pasirinkta tyrimų sritis buvo labai nauja ir dar mažai tyrinėta Lietuvoje. Tiek KTU, tiek užsienio universitetuose dirbančių ekspertų dėka išmokusi daug mokslinio darbo subtilybių, kurios padėjo parašyti ir sėkmingai apginti Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos baigiamąjį darbą.


Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

„Architektūrą mieste reikėtų suvokti kaip orkestrą. Jei visi gros savo partiją be dirigento, gausis kakofonija”, – įsitikinęs VILNIUS TECH Architektūros […]

18 kovo, 2025

Pirmadienį duris atvėrė naujasis Lazdijų sporto centras, praneša Lazdijų rajono savivaldybė. „Lazdijų krašto vaikai, jaunimas ir visi sportuojantys tinkamų sąlygų […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis. Tai numatančias Švietimo įstatymo […]

LSU nuotr.
15 kovo, 2025

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

12 kovo, 2025

Penktadienį Kaune, pasibaigus švietimo forumui „Švietimo kodas“, surengtoje ceremonijoje išdalinti penktieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai. Naujienų portalo Lrytas rengiamų apdovanojimų metu […]

12 kovo, 2025

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo šių metų rugsėjo šalies regionuose veikiančiose gimnazijose trečias ir ketvirtas klases bus leidžiama formuoti […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

4 kovo, 2025

Universitetas „Vilnius Tech“ gavo 669 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ugdymui, kurį skiria tarptautinės technologijų korporacijos „Google“ įsteigta […]

3 kovo, 2025

Šiandien startuoja Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus skaitymo skatinimo iniciatyva „Biblioteka arčiau vaikų“. Skaitymo džiaugsmas […]

27 vasario, 2025

Vilniuje, Pilaitės mikrorajone duris atveria vienas moderniausių lopšelis-darželis „Vydūnėlis”, turintis baseiną ir pasižymintis išskirtiniais sprendiniais dar efektyvesniam vaikų ugdymui, jų […]

24 vasario, 2025

Vilniaus universitetas ir Šiaulių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl vardinės Romualdo Ozolo stipendijos įsteigimo. Stipendijos tikslas – skatinti Universiteto pirmosios ir antrosios pakopos studijų studentus, […]

15 vasario, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vokietijoje lankėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Tai – vienintelė […]

14 vasario, 2025

Vyriausybei užsimojus švelninti esamą reikalavimą ir leisti formuoti vienuoliktokų klases nuo 12-os moksleivių, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tikina – dėl šių sprendimų kylančią […]

Regionų naujienos