Meilės savo kraštui pamoka ant linkmenų piliakalnio
Gegužės 20-ąją Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė į Piliakalnių metams skirto projekto „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę” pirmąjį renginį – atvirą pamoką su žinomu prozininku, gamtininku, fotografu ir laidų vedėju Selemonu Paltanavičiumi. Gražų ir saulėtą rytą prie Linkmenų (Pilalės) piliakalnio būriavosi renginio dalyviai ir svečiai. Dauguma čia lankėsi pirmą kartą, todėl buvo smagu ir įdomu. Turistų beveik nelankomas piliakalnis renginiui buvo sutvarkytas: iškirsti krūmai, nušienauta žolė. Jis tarsi atgijo, ūgtelėjo ir žydinčiam lauke gražiai iš tolo matomas svetingai pasitiko atvykstančius. Renginio pabaigoje, tarsi atsidėkodami už puikiai praleistą laiką ir pagerbdami istorinę atmintį saugantį Linkmenų krašto senolį, visi buvusieji piliakalnį apsupo ir apkabino.
Ant piliakalnio žmonės būreliais sustojo, susėdo ir klausėsi, ką apie senų laikų liudininkus pasakojo ilgametė Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotoja Irena Čeponienė ir Linkmenų žynys Romualdas Vilutis. Buvo prisiminta, kad ant šio, I tūkstantmetį menančio piliakalnio, rengtos smagios gegužinės, šventės, o vaikai nuo jo viršūnės mėgdavę apačion smagiai ridentis. 1938 metais po žemės reformos aplink jį įsikūrė vienkiemiai, nuo 1958 metų ši vietovė keliskart tyrinėta, atkasta senos gyvenvietės liekanų.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sakė, kad šis ir kiti Lietuvos piliakalniai saugo mums nežinomą istoriją, o jų atsiradimo legendos – tik gražūs pasakojimai. „Kiekvienas piliakalnis – didžiausias istorijos lobynas, todėl tyrinėjimai turi būti moksliniai, daromi metodiškai. Iš jų daug ką gali sužinoti: ką ir iš kokių indų žmonės valgė, kaip rengėsi ir puošėsi. Štai kasinėjant nustatyta, kad Lietuvoje prieš 300 metų dar nebuvo pilkojo kiškio, o Vilniaus žemutinės pilies tyrinėjimai parodė, kad pagrindinis kunigaikščių maistas buvęs žvėriena, o medžioklėje jie naudojo sakalus… Sovietmečiu bene visų piliakalnių panoramą sugadino šalia pastatyti elektros stulpai, o pastaraisiais metais ypač daug žalos padaro juodųjų archeologų kasinėjimai…“,– pasakojo S. Paltanavičius.
Gamtininkas nuo piliakalnių ir istorijos pamažu priėjo prie savo mėgstamos temos – apie paukščius, gyvūnus ir augalus, jų rūšių įvairovę. Ir liejosi lyg upė jo šneka, ir matėsi, kad kalbėti nepavargdamas jis gali valandų valandas. Nusistebėjęs, kad šiemet šv. Petro rakteliai (raktažolės) žydi gegužės pabaigoje, o turėtų žydėti balandžio mėnesį, jis pateikė ir daugiau gamtos nesusipratimų pavyzdžių dėl paukščių perėjimo laiko, gandrų porų, kurios visai vaikų neperi ir kitokių keistenybių. Gal ne visi žinojo, kad visų procesų gamtoje motina yra eglė, diktuojanti kas 5-7 metus besikartojančius gamtos ciklus, žydinti vyriškais raudonais ir moteriškais žaliais žiedais…
Svečiui už jo įdomią pamoką ir stebinančias žinias dėkojo savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis, Linkmenų seniūnas Jonas Alekna, kraštietis mokslininkas Laimutis Bilkis, bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Buvo įteiktos dovanos prisiminimui apie šį kraštą. Netolies gyvenantis krikščioniškos bendruomenės „Kelias“ vadovas Gintautas Mackonis svečiui įteikė savo darytų nuotraukų, taip pat ir Pilalės piliakalnio vaizdą. Biblioteka atsidėkojo visiems padėjusiems organizuoti renginį, tvarkiusiems aplinką, taip pat Palikšų šeimai, kurios žemėje stovi piliakalnis.
Renginys užbaigtas gražiai ir prasmingai. Visi žmonės pakviesti apkabinti piliakalnį ir taip išreikšti pagarbą savo kraštui, jo istorijai ir kultūrai. Reikia tikėtis, kad nuo šiol Pilalės kalnelis nebus vienišas ir apleistas, čia vis atvažiuos žmonės ir grožėsis puikiu vaizdu nuo piliakalnio.
Na o bibliotekos vykdomas Piliakalnių metams skirtas projektas dar pakvies ir į kitus prasmingus renginius, kurie tęsis iki rudens. Ant piliakalnių, gražiausiose Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio bei Sirvetos regioninio parkų vietose, vyks legendų ir sakmių skaitymai, literatūrinės kompozicijos, kultūriniai patyriminiai žygiai, susitikimai su žinomais žmonėmis. Birželio mėnesį ant Ginučių piliakalnio visus pasitiks hab. dr. Vykintas Vaitkevičius. Liepą ant Puziniškio piliakalnio veiklas ves Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų etnologė Giedrė Šukytė ir kultūrologė Sigutė Mudinienė. Rugpjūtį bus aplankyti du piliakalniai – Taurapilio (Utenos r.) ir Kačėniškės (Švenčionių r.). Ant Taurapilio su projekto dalyviais bendraus dr. V. Vaitkevičius, ant Kačėniškės – Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas. Rugsėjo 20 dieną projekto veiklas užbaigs vakaronė su folkloro ansambliu „Čiulbutė“.
