Melioracijos projektus gali teikti ir asmenų grupės

Savivaldybės ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 30 d. gali kreiptis Europos Sąjungos (ES) ir valstybės teikiamos paramos vandentvarkos projektams. Nauja tai, kad paraiškas jungtinės veiklos sutarties rėmuose galima teikti ir su partneriais.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Paraiškų rinkimo etapui skirta 25 mln. eurų paramos lėšų.

Remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas ir lauko drenažo sistemų pritaikymas joms keliamiems aplinkosauginiams reikalavimams, vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstrukcija bei įrengimas, ariamos žemės kalkinimas pagal projektą.

Paraiškos – ir su partneriais

Teikti paraiškas paramai gauti gali savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba su partneriais – kitais juridiniais asmenimis, jei kartu projektą vykdyti yra tikslingiau.

Kaip pažymi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Projektų administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Barkauskaitė, jei paraišką teikia fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, ji turi veikti pagal jungtinės veiklos sutartį, o jos narių nuosavybės teise priklausančios žemės ribos turi sutapti su konkrečios (rekonstruojamos) sausinimo sistemos (-ų) ribomis. Grupė ir jos nariai negali dalyvauti kitose KPP programose ir turi būti baigę įgyvendinti didesnius ankstesniojo finansinio laikotarpio projektus.

Privalomi dokumentai

Anot Ž. Barkauskaitės, kai pareiškėjas ar jo partneris yra savivaldybė, kuri rekonstruoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ji turi pateikti savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią nekilnojamojo turto valdymo faktą. Tuo tarpu melioracijos statinių naudotojų asociacijos ar fizinių /juridinių asmenų grupės privalo pateikti savo narių, kurių naudojamoje žemėje vykdomas projektas, nuosavybės teisę, nuomą ar panaudą patvirtinančius dokumentus. Statinių ir žemės nuomos, panaudos ar valdymo kitais pagrindais sutartys turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre. Privalomų dokumentų gali būti ir daugiau. Jie įvardinami veiklos srities taisyklėse.

Finansuojama 80 proc. išlaidų

Pagal KPP veiklos sritį didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 300 tūkst. eurų, o kai rekonstruojami polderiai – negali viršyti 600 tūkst. eurų. Dalis skirtos sumos pareiškėjui išmokama avansu, o paramos lėšomis gali būti finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

„Pagal šią veiklos sritį taikomas išlaidų kompensavimo su avansu mokėjimo būdas, kai avansas nėra Europos Komisijai (EK) tinkamos deklaruoti išlaidos. Avansu gali būti išmokama iki 50 proc. skirtos paramos sumos. Kad jos sulauktų, paramos gavėjas turi NMA pateikti pirmąjį mokėjimo prašymą ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams nuo paramos sutarties pasirašymo, kartu su kitais veiklos taisyklėse įvardinamais reikiamais dokumentais. Parama

paramos gavėjui išmokama apmokant patirtas išlaidas neviršijant patvirtintos avanso sumos“, – aiškina Ž. Barkauskaitė.

Privaloma surinkti 20 atrankos balų

Pagal KPP veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ pareiškėjams taikomi projektų atrankos kriterijai. Anot Ž. Barkauskaitės, privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 20 privalomų balų. „Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama“, – pažymi NMA specialistė.

Nusausino įmirkusius laukus

Siekiant melioruoti vandenyje nuolat mirkusius laukus, parama pernai pasinaudojo tris Liaudiškių kaimo (Radviliškio r.) ūkininkus vienijanti melioracijos sistemų naudotojų asociacija „Liaudiškiai“.

„Įgyvendinus projektą viskas pasikeitė į gera – įmirkusi žemė tapo dirbama. Be to, sutvarkėme vietas, kuriose buvo sumestos akmenų krūvos, iškirtome krūmynus. Nežinau, ar savo lėšomis būtume sugebėję įgyvendinti tokį melioracijos projektą“, – sako asociacijos pirmininkė Giedrė Krikščiūnaitė. Jos teigimu, įgyvendinto projekto vertė – 289 620 eurų (1 mln. litų) – 90 proc. sumos finansuota paramos lėšomis.

Daugiau informacijos – www.nma.lt