Menininkų kalnelio tvarkybos vizija: želdynus išsauganti kapinių plėtra

Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ rengiasi visuomenei pristatyti Vilniaus senųjų kapinių komplekso, vadinamo Antakalnio kapinėmis, teritorijos tvarkymo idėją. Architektai vykdo Vilniaus miesto savivaldybės užduotį išplėsti vadinamąjį Menininkų kalnelį.

Svarbiausių epochos lūžių ir kultūros metraščiu vadinamos XVII–XVIII a. susiformavusios Antakalnio kapinės – vienintelės Vilniuje, kuriose nuo seno laidoti įvairių konfesijų mirusieji: pravoslavai, katalikai, mahometonai, pokario metais ir žydai, įvairiais laikotarpiais laidoti kariai. Šiaurinėje kapinių dalyje, vadinamoje Našlaičių kapinėmis, žmonės buvo laidojami be jokių įrašų bažnytinėse knygose, mirę kalėjimuose, ligoninėse, prieglaudose. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai patvirtino istorinių tyrimų teiginį, kad laidojama buvo netvarkingai, be sistemos, o paskutiniai laidojimai čia vyko XX a. pirmoje pusėje. Vėliau teritorija buvo nenaudojama, dauguma palaidojimą liudijančių antžeminių pėdsakų sunyko. Vadovaujantis atliktų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad sovietmečiu vykdytų represijų aukos buvo laidojamos rytinėje Našlaičių kapinių dalyje (kitoje kalnagūbrio pusėje), kur buvo rasti ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios čia pradėtas kurti ir Menininkų kalnelis, kuriame laidojami žymiausi Lietuvos kultūros veikėjai: aktoriai, dailininkai, mokslininkai, rašytojai. Per pusšimtį metų jis jau keliskart buvo praplėstas, tačiau savivaldybės specialistų skaičiavimu, netrukus vietų laidojimams pritrūks.

„Garbius šalies kūrėjus po mirties draugėn priglaudžiantis panteonas, manau, yra tęstina tradicija, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas. – Svarbiausia, kad galime tai daryti nežalodami gamtos, kurdami susikaupimui tinkamą aplinką.“

Užduotį įvertinti Menininkų kalnelio tąsos galimybes gavę savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektai (projekto vadovas Vincas Brezgys, architektė Eglė Biretienė), atsižvelgę į 1994 m. bendrovės „Paminklų restauravimo institutas“ parengtą projektą, kuriame buvo pateikti perspektyviniai Antakalnio kapinių tvarkymo pasiūlymai, šiam tikslui pasirinko šiaurinę sklypo dalį.

Išanalizavus esamą būklę bei įvertinus visuomenės pasiūlymus, teiktus pirminėms projekto idėjoms, po žvalgomųjų archeologinių tyrimų ir reljefo vertinimo, buvo pasirinktos dvi optimalios laidojimui tinkančios teritorijos. Planuojami nauji palaidojimai numatomi tik urnose, iki 1 metro gylio. Pastarąjį apribojimą lėmė archeologiniai tyrimai, kurie atskleidė, kad šioje teritorijoje būta XIX–XX a. pirmos pusės palaidojimų, kurių matomų pėdsakų šiuo metu beveik nelikę.

Projektiniuose pasiūlymuose, kurie netrukus bus pristatyti visuomenei, architektai esamo gruntinio privažiavimo vietoje siūlo įrengti pagrindinį priėjimo taką, kuris jungtųsi į bendrą kapinių takų sistemą. Pagrindinis įėjimas į kapines lieka toje pačioje vietoje (iš Karių Kapų g. pusės). Kadangi teritorijos išskirtinis bruožas – ryškus reljefas, teritorija projektuojama kiek galima labiau prisitaikant prie gamtinės aplinkos. Laidojimo vietos statesnėse įkalnėse, kur tektų įrenginėti atramines sienutes, neplanuojamos.

Laidojimams skirtas teritorijas siūloma padalinti mažesniais kvartalais, tarp kurių numatyti takeliai bei siauresni praėjimai tarp kapaviečių. Projekte siūloma naudoti kuo mažiau dirbtinių kietų dangų, taip išlaikant teritorijos natūralumą bei formuojant miško parko įvaizdį.

Projektuojamoje teritorijoje yra numatytos kelios vietos, kuriose esant poreikiui galėtų atsirasti kolumbariumai. Jie turėtų būti projektuojami atskiru projektu.

Pasirinkta plėtros kryptis pasirodė paranki ir dėl galimybės išsaugoti visus vertingus ir sveikus šios vietos medžius. Ateityje, ruošiant vietą palaidojimams, reikės išvalyti savaiminius menkaverčius želdinius, tačiau brandūs sveiki medžiai yra išsaugomi.

Prie pagrindinio patekimo į Antakalnio kapines iš Karių kapų gatvės architektai siūlo įrengti informacinį stendą, kuriame, be kapinių kvartalų schemos, galėtų atsirasti ir dažniausiai lankomų nusipelniusių Lietuvai žmonių kapaviečių schema.

Rengdami projektinius pasiūlymus, architektai konsultavosi su Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos atstovais, kurių ne vienam yra tekę kurti antkapius Antakalnio kapinėms. Kaip tik po šių pasitarimų atsisakyta pradinės idėjos riboti paminklų aukštį ir tūrį.

Su Antakalnio kapinių dalies tvarkymo vizija miesto gyventojai galės susipažinti viešame pristatyme, kurio laikas bus paskelbtas artimiausiu metu.