Meno ir muziejų kūrėjui Gintarui Karosui – 50 metų

Birželio 25 d. Gintarui Karosui – skulptoriui, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjui, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjui, pirmųjų Lietuvoje kraštovaizdžio dailės ir architektūros kūrinių, Europos parko meninio kraštovaizdžio, knygų ir straipsnių autoriui, kultūros paveldo tyrinėtojui, Nacionalinės pažangos premijos laureatui – sukanka 50 metų.                                                                

Menininkas gimė 1968 m. birželio 25 d. Vilniaus rajone, Kryžiokuose. Vaikystėje jis daug piešė, daugiausia – plunksna, tušu, kūrė raižinius, rengė parodas.

Būdamas 19-os metų, 1987-aisiais, surado apleistą miško plotą netoli Vilniaus ir pradėjo kurti Europos parką – muziejų po atviru dangumi. Ir kartu pradėjo populiarinti iki tol mažai kam girdėtą Lietuvos, kaip Europos centro valstybės, idėją.

1988–1998 m. G. Karosas studijavo Vilniaus dailės akademijoje skulptūros specialybę. Iš akademijos buvo pašalintas, nes nepakluso raginimui nerengti tarptautinio skulptūros simpoziumo Lietuvoje. Mokslus tęsti galėjo pasikeitus akademijos vadovybei, – išlaikė egzaminus ir gavo diplomą.

1991 m. pastatė pirmąją skulptūrą – Europos parko simbolį. Po dvejų metų surengė pirmąjį Lietuvoje tarptautinį skulptūros simpoziumą „Europos parkas”. Vėliau, kasmet, – dar vienuolika renginių, kuriuose dalyvavo menininkai iš viso pasaulio. Tuo laikotarpiu pradėjo kurti ir 55 ha užimančio Europos parko meninį kraštovaizdį.

1995 m. dienraščio „The Wall Street Journal” priedas „Central Europe Ekonomic Review” 27-erių metų menininką išrinko tarp 20-ies žymiausių Rytų ir Vidurio Europoje reformas vykdančių ir aktyviai pasikeitimuose dalyvaujančių jaunų žmonių. G. Karosas studijavo muziejininkystę Japonijoje ir JAV. Jo bendradarbiavimo su garsiausiais pasaulio skulptoriais D. Openheimu, S. Levitu, M. Abakanovič ir kitais menininkais dėka Europos parke pradėti statyti šių menininkų didelio mastelio darbai. Parko įkūrėjo 2000 m. iš daugiau kaip 3000 senų televizorių sukurtą sovietinės ideologijos absurdą vaizduojantį meno kūrinįGineso rekordų agentūra įregistravo kaip pasaulio rekordą – didžiausią pasaulyje skulptūrą iš televizorių. Po metų menininkas pradėjo statyti Edukacijos centrą, – per penkerius metus iškilo skulptūrinės architektūros statinys su į kalną panašiu žole apželdintu stogu.

Būdamas 38-erių, G. Karosas tapo pirmuoju Nacionalinės pažangos premijos, vadinamos lietuviškuoju nobeliu, laureatu. 2009 m. jis sukūrė meno kūrinį „Ženklas”, skirtą Lietuvos valstybės tūkstantmečiui paminėti. Po 5-erių metų Europos parke menininko rankomis atsirado skulptūra Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

2008 m. G. Karosas pradėjo kurti krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejų Liubavo dvare. Tyrė šio sodybos ansamblį, rengė pastatų restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo muziejui projektus. 2009–2011 m. vadovavo Liubavo dvaro sodybos vandens malūno restauravimui ir pritaikymui muziejui, o 2014–2017 m. XVIII a. baroko architektūros oficinos ir oranžerijos sutvarkymui. Už kokybiškai restauruotą vandens malūną-muziejų apdovanotas kultūros paveldo aukščiausiu ES kultūros paveldo prizu ir apdovanojimu „Europa Nostra”.

G. Karosas, be jau minėtų kūrinių, yra daugelio Europos parke esančių kraštovaizdžio meno ir skulptūros darbų, tarp jų – „Jūsų patogumui” (1997–1999 m.), „Vieta” (2001 m.), „Besikeičiantys” (2005 m.), „Pamatai / langas” (2006m.),„Nuo svajonės iki dabar” (2009 m.), „Siena” (2009 m.), „Kultūra” (2009–2011 m.) ir kitų – autorius.

Nuo 2009 m. iki dabar – nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, o 2015 m. dalyvavo mero rinkimuose, surinko 17,26 proc. balsų ir liko antroje vietoje. G. Karosas yra viešosios įstaigos „Europos parkas” prezidentas, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas, piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai” pirmininkas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto tarybos narys. Taip pat – knygų apie Europos parką ir Liubavo dvarą autorius ir sudarytojas, aktyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame gyvenime, rašo straipsnius meno, kultūros, politikos ir kitomis temomis.

G. Karosas kviečia norinčiuosius dalyvauti savo 50-ojo gimtadienio šventėje. Jis sako: „Man tikrai pasisekė, kad mano gyvenimo kelias apima daug įvairių sričių: skulptūros, architektūros, kraštovaizdžio kūrimą Europos parke,  istorijos, kultūros paveldo tyrinėjimą Liubavo kaime, politinę patirtį Vilniaus rajono savivaldybės taryboje, visuomeninę veiklą lietuvių kalba ir kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose. Teko sutikti daug puikių žmonių ir patirti nemažai išbandymų, tad išties bus malonu, jei galėsite atvykti ir pabendrauti.”

Renginys vyks š. m. birželio 25 d., pirmadienį, nuo 15 val. Europos parke (Europos Parko g. 302, Vilniaus r. sav.). Programoje numatoma žymaus dokumentininko A. Tarvydo filmo „Europos parkas. Pradžia”, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtemčiui ir apimančio daugiau kaip ketvirtį amžiaus Lietuvos kūrimo laikotarpį, peržiūra, ekskursija po Europos parką.