Merai kreipiasi į Seimą: meras turi būti vertas to, kad piliečiai jį renka tiesiogiai

Dabartiniai šalies savivaldybių vadovai siūlo Seimui atsižvelgti į gyventojų lūkesčius ir politinio stabilumo būtinybę bei sprendžiant dėl naujojo mero statuso aiškiai apibrėžti jo pareigas ir konstruktyvius santykius su savivaldybės taryba, nekuriant naujų pareigų.

Toks sprendimas priimtas vasario 23 dieną, trečiadienį, išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje.

LSA pozicija paskelbus Konstitucinio tesimo sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų buvo ta, kad nuo 2015 metų Lietuvoje egzistuojanti sistema yra pasiteisinusi ir ji turėtų veikti toliau, tačiau Seime balsuoti pateikta Konstitucijos pataisa to nenumato. Šiandienos LSA valdybos nutarimas priimtas reaguojant į naują mero statuso modelį, kurį siūlo Seime sudaryta darbo grupė, rengianti vietos savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimus.

Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad meras negali, kaip iki šiol, būti savivaldybės tarybos nariu ir balsuoti jos posėdžiuose, LSA siūlo, kad savivaldybės meras būtų savivaldybės vadovas, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, nustatytų ir sudarytų tarybos posėdžių darbotvarkes, teiktų tarybos sprendimų projektus, pasirašytų tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

Taip pat siūloma, kad meras turėtų veto teisę savivaldybės tarybos priimtam teisės aktui.

„Kasdien dirbdami savivaldoje matome, kad gyventojai iš mero tikisi ne tik asmeninės politinės atsakomybės, bet mato jį kaip stiprų politiką, turintį įgaliojimus inicijuoti ir įgyvendinti vietos gerbūviui svarbius sprendimus. Mero institucija turi būti verta to, kad piliečiai ateina ir renka jį tiesiogiai,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, būtent todėl LSA siūlo negrįžti atgal į laikus, kai meras keisdavosi vos pasikeitus politinių jėgų santykiui taryboje, ir juo labiau nebekurti naujo – tarybos pirmininko – instituto, kuris būtų perteklinis ir sudarytų sąlygas savitiksliam politinių jėgų demonstravimui bei konfliktams. Naujas savivaldybės tarybos pirmininko pareigas siūlo įvesti Seime sudaryta darbo grupė.

 „Tiesiogiai išrinkto mero ir savivaldybės tarybos santykiai turėtų būti aiškūs ir skaidrūs, pagrįsti bendru darbu vietos plėtros bei jos gyventojų labui. Demokratijos principus taryboje visuomet užtikrins opozicija. Todėl grįžti prie modelio, kuris kadaise Lietuvoje buvo ir nepasiteisino, o tik įnešė daug politinės sumaišties ir trukdė konstruktyviai dirbti, būtų neprotinga,“ – Seime kuriamą siūlymą turėti ir tarybos pirmininką, ir merą komentavo M. Sinkevičius.

Pavydžių, kai meras pirmininkauja savivaldybės tarybai, tačiau nėra jos narys, galima rasti ne vienoje Europos šalyje – Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje ar viename iš kelių galimų savivaldos tipų Vokietijoje.

LSA taip pat siūlo, kad meras savivaldybės tarybos pritarimu skirtų ir atleistų vieną ar kelis vicemerus, o jų skaičius priklausytų nuo savivaldybės dydžio. Kadangi vicemero pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, jis atliktų mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, o įstatymo nustatytais atvejais jį pavaduotų. Meras taip pat turėtų skirti ir atleisti savivaldybės administracijos direktorių – šiuo metu tai daro taryba, tačiau sustiprinus mero kaip vykdomosios valdžios atstovo statusą, tai būtų logiškiau.

LSA pritaria Seimo darbo grupės siūlymui, kad savivaldybės meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės.