Meras nedalyvavo simbolinės kapsulės užkasime prie Nacionalinio stadiono griuvėsių

Kur meras? Gal užstrigo automobilių spūstyse, o gal nemato Vilniuje esančių problemų? Tokia išvada peršasi po Darbo partijos inicijuotos atviros diskusijos, į kurią buvo pakviestas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Prie Nacionalinio stadiono griuvėsių susirinkę politikai – LR Seimo nariai Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, Gintaras Tamošiūnas bei Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Giedrius Mozūraitis ir Darbo partijos atsakingoji sekretorė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – laukė miesto vadovo, bet mero Vilniaus miesto problemų galimi sprendimo būdai nesudomino. Tačiau tai diskusijai nesutrukdė, popietės metu taip pat buvo užkasta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Trys Vilnių slegiančios bėdos

„Labai gaila, kad meras nepasirodė. Tačiau dar labiau stebina tai, kad R. Šimašius nepasivargino ir neatsiuntė nei vieno savivaldybės atstovo, kuris sudalyvautų šioje diskusijoje ir išgirstų mūsų konkrečius pasiūlymus. Juk mero šūkis – „Įsiklausyk, argumentuok, veik!” Ar šūkis – tik tušti žodžiai?“, – retoriškai klausė Giedrius Mozūraitis.

Nesulaukę R. Šimašiaus susirinkusieji nešvaistė laiko – aptarė tris skaudžiausias Vilniaus miesto problemas. I. Kačinskaitė-Urbonienė ir V. Gapšys palietė neformalaus ugdymo temą (praėjusią savaitę Savivaldybė paskelbė būrelių sąrašą, į kurį pateko dvi jaunimo organizacijos, susijusios su politinėmis partijomis). Kilo abejonių dėl Savivaldybės skaidrios veiklos, todėl Darbo partija prieš kelias dienas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

„Gražią idėją galima lengvai sugadinti. Labai gaila, kad liberalai taip keistai ir neatsakingai pasielgė. Ši situacija kompromituoja visą projektą, kuris turėjo padėti daugeliui Vilniaus vaikų“, – teigė V. Gapšys.

I. Kačinskaitės-Urbonienės nuomone, nevyriausybinės organizacijos (NVO) gali teikti neformalaus ugdymo paslaugas, tačiau reikalinga ilgalaikė praktika šioje srityje, o dar svarbiau – neturėti jokių sąsajų su politinėmis partijomis.

„Tokios sąsajos gali kryptingai formuoti mokyklinio amžiaus žmogų. Įvairios popamokinės veiklos organizavimu ir vedimu turi užsiimti tie specialistai, kurie ugdo labai konkrečius įgūdžius ir kompetencijas, pavyzdžiui, dainavimą, muzikavimą, piešimą ir pan. Kitos organizacijos turi teisę ir galimybę dalyvauti įvairiuose kitokio pobūdžio konkursuose ir gauti finansavimą – neplakime visko į vieną vietą“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

100 eurų – vaikų ugdymo ar verslo parama?

V. Skarbalius priminė apie neseniai kilusį 100 eurų skandalą – susidaro nuomonė, kad vaikų ugdymas tapo geriausia sritimi pasipelnyti. Vien kitais metais ši kompensacija Vilniaus miesto savivaldybei atsieis apie 5 mln. eurų. Tąkart socialdemokratai kreipėsi į prokuratūrą – esą per kompensacijas gali būti remiamas privačių darželių verslas. Tai kas čia – parama saviems ar realus rūpestis Vilniaus miesto gyventojais?

Neaišku, kaip skirstoma 100 eurų pašalpa, privatūs darželiai perpildyti, o valstybiniai – pustuščiai. Juose trūksta vaikų, tačiau Savivaldybė šios informacijos neviešina – valstybiniuose darželiuose dirbančios pedagogės vaikų ieško pačios per socialinius tinklus.

Darbo partija kartu su Nacionaliniu aktyvių mamų sambūriu suderino tris pasiūlymus, kurie galėtų išspręsti problemą. Pirma – galimybę gauti 100 eurų kompensaciją gali turėti tik tie tėveliai, kurių vaikai buvo registruoti eilėje į valstybinius darželius. Antra – ne abiejų, o bent vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kad nebūtų diskriminuojami vienišų tėvų vaikai.

„Trečia – turi būti sudaryta griežta kompensacijas gaunančių privačių darželių kontrolės tvarka. Pavyzdžiui, reikia aiškiai apibrėžti, kam šios lėšos skirtos, kaip jas panaudojant bus pagerinta vaiko ugdymo paslaugų kokybė. Pravartu sudaryti aiškią ir tikslią kompensaciją gaunančių įstaigų paslaugų kainų kontrolę. Prieš kelias savaites mūsų ir Rasos Žemaitės vedamo Nacionalinio mamų sambūrio inicijuota vilniečių apklausa parodė, kad absoliuti dauguma sutinka su mūsų siūlomais pakeitimais. Vien tai turėtų priversti susimąstyti“, – teigė V. Skarbalius.

Pervargę viešojo transporto vairuotojai

„Vilniaus viešasis transportas“ dar neturi naujo vadovo, o darbuotojų atstovai kalba apie kritinę nuovargio ribą – vairuotojai serga, dirba be atokvėpio net ir laisvomis dienomis. Prieš rinkimus nauja miesto valdžia žadėjo skaidrias ir esmines permainas, bet… Žvelkime į realius faktus“, – be užuolankų kalba G. Tamošiūnas. – „Šiai dienai savivaldybių įstaigų ir įmonių vadovus skiria ir atleidžia įmonių valdybos, pavaldžios politikams. Oficialiai nėra keliami jokie reikalavimai vadovams, nėra vykdoma atranka, o pretendentai parenkami „myliu“-„nemyliu“ principu. Neretai į tokias vietas paskiriami su Liberalų sąjūdžiu susiję asmenys, pavyzdžiui, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo vadovas. Nebūdami profesionalai, būsimi arba esami įmonių vadovai įneša labai daug destrukcijos ir iš esmės nieko nepakeičia – dažnai tik dar labiau įklampina įmones į skolas. Visa tai atsiliepia paslaugų kokybei. Vilniečiai tai jaučia stovėdami didelėse spūstyse kiekvieną dieną“.

Žadėtos skaidrios ir esminės permainos kol kas neatėjo, todėl G. Tamošiūnas siūlo iš esmės peržiūrėti vadovų skyrimo tvarkas, nustatyti viešus reikalavimus vadovų kompetencijoms. Taip pat turėtų būti tvirtinami ilgalaikiai įmonių tikslai, kurių siektų kiekvienas naujas vadovas.

Darbo partijos Vilniaus miesto skyrius ir toliau rengs tokio pobūdžio susitikimus, į kuriuos bus kviečiamas Vilniaus miesto meras R. Šimašius. Susitikimų metu skyriaus nariai pateiks konkrečius pasiūlymus kaip spręsti Vilniaus miesto problemas.