Merkinės aukso amžiaus šventė
Per Šv. Roko atlaidus Varėnos krašto gyventojus ir rajono svečius sukvietė Merkinė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Gražu, jog šįmet tą patį savaitgalį, rugpjūčio 20-21 dienomis, buvo organizuota ir miestelio šventė „Vienaragio slėnis”.
Varėnos krašto žmonėms visais laikais buvo įprasta per Šv. Roko atlaidus aplankyti Merkinę. Atmintis gyva ir šiandien. Kas ją labiau sieja su asmeniniais vaikystės išgyvenimais šalia mielų, jau seniai Amžinybėn iškeliavusių artimųjų, kas su atlaidų didžiaisiais saldainiais, kadaise parvežtais lauktuvių, kas su legendomis apaugusiu Šv. Roko gyvenimu, o kas – tiesiog su rašytojo Vinco Krėvės apdainuota nepakartojama šio krašto gamta, jos vėsiomis upėmis, skaidriais ežerais, „aukštais kalneliais ir žemais kloneliais” (V.K.), išlakiais pušynais, dainingais žmonėmis.
Vienaip ar kitaip, bet pakankamai mums tolimus laikus menančios Merkinės, dvasinės Dainavos sostinės, matyt, negalėtume įsivaizduoti ir be … rotušės, jungusios tiek vietos gyventojus, tiek ir atvykėlius. „Yra žinoma, jog pirmųjų rotušių atsiradimas Lietuvoje neatsiejamas nuo Magdeburgo teisės. LDK ir Lenkijos karalystės valdovui Žygimantui Augustui 1569 metais suteikus šią teisę Merkinei, miestiečiai buvo įpareigoti savo lėšomis pastatyti rotušę”. Tada buvęs patvirtintas ir miesto antspaudas su Vienaragiu, antgamtine būtybe, turėjusia mistinių galių.
Merkinės gyventojai ne tik gerbia savo krašto praeitį, bet ir sugeba ją gražiai prisiminti ir saugoti. Daug kam atrodė lyg mažas stebuklas šios šventės išvakarėse, ar tiksliau paryčiui, baigtas didžiulis rotušės maketas (1×4), kurio projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba (projekto koordinatorius – Merkinės muziejus, projekto vadovas – muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas.
Projekto vyr. inžinierius, rekonstrukcijos autorius, archeologas, darbų vadovas – muziejininkas Žygimantas Buržinskas, žvelgdamas į rotušės maketą, iš širdies gilumos kalbėjo apie maždaug prieš 300 metų aikštėje, toje pat vietoje, stovėjusį renesansinį rotušės pastatą, vėliau caro valdžios nugriautą (toje vietoje buvo pastatyta tipinio stiliaus stačiatikių cerkvė).
Merkiniškis studentas Vaidas Gembickas pasakojo kartu su kitais jaunais žmonėmis, Merkinės rotušės (ne tik maketo) atstatymo šalininkais, porą savaičių triūsęs prie maketo. „Darbas buvo savanoriškas. Ir rotušė stovi. Suspėta laiku. Kiekvienas stengėmės dėl mažiausios smulkmenos. Vietos žmonės žiūrėdami stebėjosi…” – įspūdžiais dalijosi V. Gembickas. O darbuotasi, pasak Ž. Buržinsko, po penkiolika valandų per parą.
Po naktinio triūso, jaunimui skirstantis trumpam poilsiui namo, simbolinės rotušės papėdėje sukruto šventinių renginių organizatoriai ir dalyviai. Vieni skubėjo į Merkinės jaunimo futbolo klubo 10 metų jubiliejinį turnyrą miestelio stadione, kiti ruošėsi į Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centrą, kur Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka pristatė virtualią parodą „Paslaptinga kolekcija bibliotekoje – Mickevičiana”.
Miestelio aikštėje jau nuo pietų šurmuliavo amatininkų mugės prekeiviai ir pirkėjai, pasirodė įvairiausi meno kolektyvai. Netrukus iškilminga vėliavų įnešimo ceremonija buvo pradėta „Vienragio slėnio” šventė. Regis, sveikintojai, sugužėję iš įvairių Lietuvos vietų, neklydo – „Merkinė išgyvena savo aukso amžių”.
Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra, sveikindamas į tradicinį renginį susirinkusius žmones, džiaugėsi, kad 2016-aisiais metais vykstantys renginiai suteikė galimybę susipažinti su puikiais mėgėjiškais ir profesionaliais meno kolektyvais, Pastebėta, jog į švietėjišką projektą, garsinantį mažąją Lietuvos kultūros sostinę – Merkinę, įsijungė ir miestelio bažnyčios klebonas. Seniūnas už dėmesį kultūrai dėkojo Varėnos rajono savivaldybės merui Algiui Kašėtai, kitiems vadovams ir tarybos nariams, numačiusiems šių metų biudžete asignavimų eilutę Merkinei.
Algimantas Černiauskas, Dzūkijos nacionalinio parko vedėjas, prisimindamas prieš daugiau nei 20 metų TSKP generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo, Lietuvai pasukus Nepriklausomybės ir valstybingumo atstatymo keliu, mestelėtus žodžius „žinom jūsų bakūžių Lietuvą”, sakė: „O juk visų pirma buvo Vilnius, Merkinė su savo bažnyčiomis ir rotuše – dvasinė ir istorinė Dainavos krašto sostinė – ir tik vėliau atsirado Peterburgas”. A. Černiauskas džiaugėsi turėjęs galimybę matyti, „su kokia meile XXI amžiaus pradžioje buvo kuriamas rotušės maketo statinys – valstybingumo ir bendruomeniškumo simbolis”.
Sekmadienio rytas daug kam buvo daugiau kupinas nostalgijos praeičiai, siejančiai su šeimyninėmis tradicijomis, su jau nutolusių artimųjų išmintingais žodžiais, šiltais rankų prisilietimais ir… atlaidų teikiama sielos ramybe.
Prie Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios būriavosi daugybė tikinčiųjų. Jiems pamokslavęs Vievio parapijos klebonas Alfonsas Kelmelis teigė, jog visuomeniškumas, suburiantis pagal tikėjimą, gali išgelbėti mūsų pasaulį. Dvasininkas nuoširdžiai kalbėjo apie didžiausią žmonių siekiamybę – laimę. Ir apie tai, jog kiekvienas turi teisę būti laimingas. Artimieji turi padaryti viską, kad šalia esantis jaustųsi laimingas. „Neradęs žemiškosios laimės, negalėsi pažinti dangiškosios”, – sakė dvasininkas.
Aplink bažnyčią nuvinguriavo ilga procesijos eisena, liudijanti visų atlaidų dalyvių bendrystę, troškimų ir darbų tęstinumą. Pakylėjimo, ypatingos šventinės nuotaikos suteikė atlaiduose dalyvavęs Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis).
Renginys baigtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertu (meno vadovas ir dirigentas Egidijus Miknius).
