Mero ataskaitoje – žvilgsnis į praėjusią kadenciją
„Nuo šiol Klaipėda – tai ne tik laisvos Lietuvos vartai į pasaulį, vienas rimčiausių valstybės klestėjimo garantų, bet ir šalies energetinio savarankiškumo bei energetinės nepriklausomybės uostas, pasirinkimo laisvės simbolis. Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje įvykęs Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymas ir SGD laivo-saugyklos „Independence“ atplaukimas neabejotinai lygintini su Lietuvos nepriklausomybei išskirtinai svarbiomis datomis – Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja. Galiu tik pasidžiaugti ir padėkoti visiems prie to savo pasiaukojančiu darbu prisidėjusiems klaipėdiečiams, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistams ir vadovams, kad šią valstybinės svarbos misiją Klaipėda įgyvendino pavyzdingai ir kompetentingai“, – savo metinėje ataskaitoje teigia V. Grubliauskas.
Meras taip pat pažymi, kad 2014-ieji Klaipėdai išskirtiniai ir įgyvendintų ar pradėtų įgyvendinti investicinių projektų gausa. Per rekordiškai trumpą laiką rekonstruotas Pilies tiltas, duris atvėrė kūrybinių verslų inkubatorius Kultūros fabrikas, pradėti rytinės Klaipėdos piliavietės kurtinos atstatymo darbai, beveik baigti Adomo Brako dailės mokyklos pastatų komplekso renovacijos ir naujo 7 km ilgio dviračių tako palei Danės upę tiesimo darbai, rekonstruota dalis Daržų gatvės bei kt.
Savo metinėje veiklos ataskaitoje 2014-uosius V. Grubliauskas įvardija ir kaip aktyvaus pasiruošimo didžiosioms statyboms mieste metus. Pradėtas rengti Klaipėdos miesto 50 m plaukimo baseino techninis projektas bei, nors ir su kliūtimis, paskelbtas naujo tilto per Danės upę su Bastionų gatve projektavimo konkursas. Taip pat praėjusiais metais pradėtos rengti ar parengtos Atgimimo aikštės ir gretimybių, Tikslinės teritorijos gyvenamųjų teritorijų ir gretimų visuomeninių erdvių tvarkymo bei kitų objektų raidos galimybių studijos.
Uostamiesčio vadovas atkreipia dėmesį, kad Klaipėda, visais laikais buvusi skirtingų tautų taikaus kultūrinio bei politinio sugyvenimo pavyzdžiu visai šaliai, pernai susidūrė su itin suaktyvėjusiais bandymais kiršinti skirtingoms tautoms priklausančias miesto bendruomenes.
„Visgi tikiu, kad klaipėdiečiai, nepriklausomai nuo savo tautybės, ir ateityje, kaip ligi šiol, išliks lojaliais Lietuvos valstybės ir Klaipėdos miesto piliečiais, o įvairios provokacijos ir ciniški bandymai sukiršinti daugiakalbės ir daugiakultūrės Klaipėdos gyventojus taip ir liks nepasiekę savo tikslų. Turime suvokti, kad Klaipėda, būdama išskirtinės strateginės svarbos miestu valstybėje ir savo teritorijoje turėdama ne vieną ypatingos strateginės svarbos nacionaliniam saugumui objektą, neišvengiamai sulaukia ir adekvataus ne visada draugiškų mūsų šaliai valstybių dėmesio. Tai iššūkis, kurio pamiršti tikrai nevalia“, – sako V. Grubliauskas.
Meras pažymi, kad Klaipėda gali ir toliau didžiuotis būdama antru stipriausiu šalies ekonominiu regionu po Vilniaus, o pagrindiniu miesto ekonomikos ir gerovės augimo varikliu išlieka Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, pastaraisiais metais pritraukianti po kelis naujus investuotojus, ir uostas, itin stiprindamas savo, kaip vieno svarbiausio Rytų Baltijos regiono transporto mazgo, pozicijas.
„Neabejotinai pasiteisino bei realybės išbandymus atlaikė miesto politika, orientuota į uostamiesčio komunalinės sistemos gerinimą bei sąnaudų, kartu ir mokesčių už komunalines paslaugas mažinimą. To pasekmė – pernai klaipėdiečių privalomosios išlaidos komunalinėms paslaugomas buvo vienos mažiausių šalyje, o gaunamos paslaugos – vienos aukščiausios kokybės visoje Lietuvoje“, – akcentuoja uostamiesčio vadovas.
2014-ieji – tai ketvirtieji ir paskutiniai mero pirmosios kadencijos metai. Todėl meras savo metinėje veiklos ataskaitoje apžvelgia ir svarbiausius visų praėjusių ketverių metų akcentus.
„Šiandien tikriausiai jau mažai kas pamena, bet 2011-ųjų balandį, kadencijos pradžioje, Klaipėda dar gyveno ekonominės krizės nuotaikomis bei miesto ekonominio gyvenimo pavasariu tikrai dar nekvepėjo. Tad svarbiausios užduotys tąkart buvo suvaldyti finansinę situaciją. Dabar gi apibendrintai galiu pasakyti, kad visus tuos metus Klaipėdos miesto vykdyta finansinė politika – atsakingai planuoti savo biudžetą, laikytis fiskalinės drausmės ir atsakingai skolintis – neabejotinai pasiteisino.
Nepaisant ribotų finansinių galimybių, miestui sėkmingai pavyko įgyvendinti didelės apimties investicinius projektus – atidaryta universali „Švyturio“ arena, kurios statybos rūpesčiai buvo didžiausiu prieš tai dirbusios tarybos ir jos buvusio vadovo Rimanto Taraškevičiaus nuopelnu. Taip pat buvo rekonstruota 1-osios vandenvietės vandens ruošykla, rekonstruotos J. Janonio, Minijos, Joniškės gatvės, renovuotos 8 mokyklos ir darželiai, pastatyti Klaipėdos nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai, išvalytas laivų kapinynas bei kt.
Atlikta ir nemažai kitų miesto infrastruktūros atnaujinimo darbų – bendradarbiaujant su bendruomene sutvarkytas Poilsio parkas, Sąjūdžio parko apšvietimas, išvalytas Mumlaukio ežeras ir sutvarkyta jo aplinka, iš dalies rekonstruotas Klaipėdos centrinis stadionas ir kita“, – teigia meras.
Miesto vadovas akcentuoja, kad pastarieji ketveri metai pasižymėjo ir miestui svarbių reformų gausa. 2012-aisiais buvo galutiniai apsispręsta dėl sporto reformos metmenų, o 2013–2014 metais vyko realus šios pertvarkos įgyvendinimo procesas. 2012-ieji – istoriniai metai Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemai. Į ją integruoti privatūs mažieji autobusai, o miesto autobusų maršrutai buvo išplėsti ir nuo šiol aptarnauja dalį rajono gyvenviečių. Taip pat pirmąkart po Nepriklausomybės atkūrimo mieste ėmė kursuoti visiškai nauji ekologiški autobusai. Nuo 2014-ųjų centralizuotai pradėta vykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita. 2014-aisias įgyvendinta ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, optimizavusi savivaldybės švietimo įstaigų veiklą.
„Vienas didžiausių besibaigiančios kadencijos iššūkių – tiek dėl tarptautinės emigracijos, tiek dėl migracijos į rajono teritoriją mažėjantis Klaipėdos miesto gyventojų skaičius. Tai didelė problema miestui, bet šiuo požiūriu Klaipėda toli gražu neišsiskiria iš visos Lietuvos. Tikiu, kad visų mūsų bendrų pastangų dėka miestui su šiuo iššūkiu pavyks susidoroti, o pernai jau fiksuotas augantis naujagimių skaičius yra nors ir mažas, bet visgi į gerąją pusę besikeičiančias tendencijas rodantis signalas. Nevertėtų ignoruoti ir to fakto, kad Klaipėda visgi išlieka vienu stipriausiu traukos centrų, kai kalbame apie Lietuvos gyventojus, ieškančius darbo ir veiklos savo gimtojoje šalyje. Natūraliai suprantama, kad pagal šį parametrą mus lenkia tik sostinė, kurios potencialas nepalyginamai galingesnis“, – sako meras.
V. Grubliauskas pažymi, kad neseniai pasibaigę rinkimai į savivaldybių tarybas bei pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykę tiesioginiai merų rinkimai bei jų rezultatai – tai pats tikriausias ir patikimiausias visų miesto politikų bendros bei kiekvieno jų asmeninės veiklos ir atliktų darbų įvertinimo indikatorius.
„Tikiu, kad susitelkimas, atsakomybės už miesto ir miestiečių gerovę suvokimas ir naujai išrinktus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius bei naujai paskirtus Savivaldybės administracijos vadovus, naujus ir senus darbuotojus suvienys bendram tikslui – nesavanaudiškai ir pasiaukojamai tarnystei Klaipėdos miesto labui“, – ataskaitos pabaigoje sako meras.
