„Mes jūsų nebijome, mere! Jūs melagė!” tvirtino medikai. II dalis
I. Baltušytė – Četrauskienė: “Buvome Ukmergėje. Žinome, kad mūsų rajono gyventojai ten gydosi ir susiduria su problemomis dėl transporto. (replika iš salės: tai ir Santariškėse daug gydosi, gal irgi tiesioginis autobusas bus?) (kyla erzelis)
I.Vasiliauskienė: “Gauti skundai dėl palaikomojo skyriaus. Ir štai viena problema, kurią visuomenė galėtų išanalizuoti ir nuspręsti, ką daryti. <…> Palaikomajam skyriuje yra slaugytojai, bet nėra slaugytojų padėjėjų. Nuo 19 iki 7 val vienas slaugytojas lieka ant 21 paciento, kurie negali patys pavalgyti, apsiversti. Pažeidžiamas ministro įsakymas. Pagalvokit.“ (reakcija iš salės: tai steigėjas tegu skiria pinigų padėjėjų etatams)
K. Pakalnis: „Tai ką jūs siūlote?“
A. Lidžius: „Noriu paklausti. Ar jūs važiavote į Sveikatos ministeriją taip pat transporto reikalų spręsti? Mes tokį jūsų elgesį suprantame, kaip patyčią iš mūsų vadovės ir iš mūsų visų.“
I.Vasiliauskienė: „Nesuprantu, kaip jūs visur patyčias matote…“
J. Šiukštienė. „Matot, kokia situacija. Reikia informuoti visuomenę. Jei mūsų direktorė ar poliklinikos vyr. gydytoja paprašo leidimo, nes be leidimo negalima. Išvažiuoti negalima niekur: nei į dalykinius susitikimus su gydytojais, vadovais, nei į ministeriją, nei į ligonių kasas. Niekur negalima be merės leidimo išvažiuoti. (komentaras iš salės – tai tiesioginis valdymas) Ir va paskutinis įvykis, kurį mums pristatė mūsų direktorė. Ji norėjo nuvažiuoti į ligonių kasas dėl sutarčių kitiems metams ir informavo merę. Kai ji nuvažiavo, ten jau buvo savivaldybės vadovės. Kodėl? Ar jūs taip nepasitikit ta moterim? Jei jūs nepasitikit mumis ir nuolat įtarinėjate, tai kaip mes galime pasitikėti jumis? Sakot, kad neklauso. Jūs meluojate. Akivaizdžiai meluojate. Ponia mere, aš nebijau jūsų. Aš jūsų klausiu dabar. Per tuos du susitikimus prieš rinkimus, kai pristatinėjote save, kaip būsimą merę. Žiūrėjote visiems į akis, šypsojotės ir sakėte: ”nekartosiu savo klaidų, nedarysiu taip, ką dariau praeitoj kadencijoj, neatleidinėsiu žmonių. Su visais, kurie norės su manim bendradarbiauti, aš tarsiuosi. Ir net su jumis, valstiečiai, bendradarbiausiu.” Aš jums ir pasakiau, mes su jumis ir nesipykom asmeniškai, bet pasakykit dabar , ar jūs pasakėte mūsų direktorei, kad ji netinkama ir reikalavote iš jos atsistatydinti pačiai, kaip ir daugumai vadovų vyrų. Na, suprantu vyrus. Moteris graži – galima ir paklusti. Bet jūs pareikalavote jos atsistatydinti? Jei jūs ištikrųjų atėjote dirbti su žmonėmis ir mylite savo krašto žmones, tai nesielkit su jais kaip su suknele ar bikiniu: nepatiko – išmesiu. Mes ne bikiniai, ponia mere. (audringi plojimai salėje).”
Ž. Pinskuvienė. “Kęstutis tai net kaifuoja”
K. Pakalnis: “Visada malonu matyti gražią moterį.”
Ž. Pinskuvienė: “Galiu atsakyti. Kas dabar dėl tokių šlykščių mestų kaltinimų. Mes juk niekad nesipykom. <…> Neturiu tokio tikslo mėtyti žmones<…> Su Meškauskiene, kad ji paliktų ligoninėj savo poziciją, kalbos su manim nebuvo. …. Man yra daėję gandų, bet aš jais niekada gyvenime nesivadovauju. Bet buvo su koalicija apie tai kalba, kad ji galėtų eiti į ligoninės pavaduotojus. Aš asmeniškai su Meškauskiene apie tai nekalbėjau, tik sakiau, kad turėsime labia rimtai pakalbėti apie audito išvadas. Nežinau kodėl, kai šiandien pakvietėme direktorę kalbėti apie audito išvadas, jinai susirgo. Nežinau kodėl. O gal sutapimas. Duok Dieve, žmogui sveikatos.”
J. Šiukštienė: “Ar mūsų vyr.gydytojos galės toliau važiuoti į susitikimus be jūsų leidimo?”
Ž. Pinskuvienė: “Čia yra absoliučiai visuose rajonuose. Visų įstaigų vadovai prieš išvykdami jie elementariai atneša prašymą, kad tą dieną vyksta į seminarą ar konferenciją.<…> Atsakingai pasakau, tik kad įsirašytų (žiūri į diktofonus). Paskambinau ligoninės direktorei ir paprašiau, kad važiuotų kartu su viscemere ir pavaduotoja. Meškauskienė pasakė: “ne, aš nevažiuosiu”. Aš buvau nustebusi. Girdėjo pasitarime dalyvavę šeši žmonės. Aš nustebau. Vicemerė išvažiavo su pavaduotoja.”
J. Šiukštienė: “Kaip senas darbuotojas noriu paklausti. Dabar keturi atmesti prašymai poliklinikos vyr.gydytojos, dar keli mūsų vadovės. Į susitikimus, į kvalifikacijos kursus neišleidžiat. Net atostogų direktorė nebuvo išleista. Čia jau Darbo kodekso pažeidimas.”
I. Vasiliauskienė: “Nuo spalio 19 d. Ji turėtų atostogauti.“ (Taip išeina, akd atostogų metu vadovė kviesta pas rajono valdžią? – red,past.)
J.Šiukštienė: „Bet ji negavo atostogų.“
Ž. Pinskuvienė:“Matau, kad iš nieko daromas triukšmas.“
Širvintų miesto bendruomenės pirmininkė A. Skeberienė: „Ar jums neatrodo, kad visi šie neaiškumai kyla dėl to, kad neteikiate atskaitos visuomenei? Dabartinė valdžia dirba, kaip savo UAB-e, nesitaria nei su bendruomene, nei su miestiečiais. Jūs ką norit, tokius sprendimus ir priimat. Ir dėl to būna tokių neusipratimų. Jei jūs teiktumėt daugiau informacijos miestiečiams, jei daugiau informacijos ir ataskaitų teiktumėt žmonėms, tokių nesusipratimų nekiltų. „
Ž. Pinskuvienė: „Darbai yra pradėti, kadangi vasaros laikotarpis, nesurinksime žmonių. O nuo lapkričio mėnesio pradėsime ataskaitas. Važinėsime per seniūnijas ir visa valdančioji koalicija duos ataskaitas. Jūs supraskit, 3-4 mėnesiai yra tik tam, kad susipažinti ir pradėti darbus. <…>“
Merės monologas į pastabą, kad savivaldybė žurnalistams neatsako į pateikiamus kalusimus, apie tai, kad žurnalistai nemoka rašyti straipsnių ir reikalauja tą daryti savivaldybės specialistus. Prisiminė Jotaučio istoriją… ir kitas.
Ž.Pinskuvienė: „Gerbiama gydytoja, ar atsakiau į jūsų klausimus?“
J. Šiukštienė: „Ne. Neatsakėte. Jūs minėjote, kad važiavote tartis. Kas yra tas tarimasis? Kodėl medikai nieko nežino? Ankstesnieji merai būdavo dažni svečiai vyr. gydytojo kabinete ir mes žinodavom situaciją iš pirmų lūpų. Medikų būrelis negausėja. Mūsų jaunimas, paklausęs ataskaitą apie jūsų vizitą Ukmergėje, didelėm akim žiūrėjo. Kalbu apie tai, kad Ukmergės vyr. gydytojas, dalyvavęs susitikime, pristatė jūsų vizitą ligoninės personalui. O tame kolektyve yra ir mūsų darbuotojų. Norim sužinoti, ar jūs bendradarbiaujat, ar yra dar kažkas? Ir dar. Kai buvo tas komitetas pas mus, buvo toks jausmas, kad jūs atėjote mūsų įbauginti. Kaip kreipiamasi į mūsų direktorę, tai vaizdas iš šono toks, kad ji priešas jūsų didžiausias. Man taip atrodė. Jei taip ir toliau bendradarbiausim, tai mes nenorėsim klausyt jūsų. Per 25 darbo metus man valdžia pirmą kartą tiek primelavo. Ir tokia apgaulė sklinda iš jūsų…“
Ž. Pinskuvienė: „Mes darome įvairius vizitus, nes gavau jūsų vyr.gydytojos raštą, kad nereikia kompiuterinės tomografijos, nereikia to, valgyklą uždaryt, tą uždaryt, (Cituoja paskutinę pastraipą iš direktorės ligoninės vizijos, nors pastraipa aukščiau rašoma apie savarankišką ligoninę).
R. Tamašunienė: „Svarbiausia, kad mes išgirdome merės pažadą išsaugoti ligoninę. Visi diktofonai įrašė, kad merė žada išsaugoti ligoninę Širvintose…Atsakymai vicemerei apie politikavimą. Ji pati atėjo iš mokytojų. Ne šventieji tuos puoduis lipdo ir politikais tampa paprasti žmonės. Jei ligoninės direktorė kviečiama į ligonių kasas ar dar kur, jūs turite argumentuoti, kodėl neišleidžiate. Nes jei ligoninės direktorė nepasirašys sutarčių su ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo, tai iš ko gyvens ligoninė? Ne pirmą kartą girdžiu, kad direktorė negali vykti į susitikimus. Kiek pati kalbėjau su direktore, ji nori išlaikyti ligoninę. Bet ta pertvarka vyksta respublikos mastu. Ir mažos ligoninės, deja, turės atsisakyti teikti kai kurias paslaugas. Galima priimti ir kitokį sprendimą, bet kartu su steigėjais ir jiems padedant finansiškai.<….> Pasitarime dėl pertvarkos pas ministrę buvo kalbama apie poliklinikos ir ligoninės sujungimą. Širvintų pristatymas ministrei patiko. Tai kam dabar kalbėti kitus variantus? Ligoninės ir poliklinikos vadovai yra renkami kadencijai penkeriems metams. Tad leiksime žmonėms dirbti. Jei paaiškės kokie negeri dalykai, tada ir spręsime. Dabar kai daroma greitai ir per jėgą, tai ir turime tokį rezultatą.“
K.Pakalnis (merei): „Nereikia čia grasint prokuratūrom. Pas jus irgi viešieji pirkimai yra neskaidrūs. Lygiai tokia pati situacija, lygiai taip pat slepiama. Prokuratūrai atėjus dar neaišku, kurį čia pirmą su antrankiais išvestų. Šiandieninis mūsų tikslas, kad būtų vieša, skaidru ir visiems aišku. Suburkite medikų komandą ir kartu spręskite šias problemas. Didžiausia jūsų klaida, kad nesitariama su specialistais. Nuo šiandien Savivaldybė privalo suburti medikų darbo grupę ir tada nebūtų gandų gandelių, kas ką pasakė ir kas ką padarė. Taip manau ir siūlau. Ir nebus jokių konfliktų.“
PSPC vadovė Nijolė Dimšienė: „Pasirodo, ne be reikalo atėjau čia. Nes pirmą kartą išgirdau apie planą sujungti polikliniką su ligonone. Niekas to dar nežino. Nieko nenoriu kaltinti. Ši pertvarka yra labai sudėtinga ir ligoninių daug. Daugelis Vilniaus apskrities įstaigų iš mūsų mokosi. Todėl iš to nedidelio pliuso ir minuso norit padaryti didelį minusą, tai nieko gero nebus. Jei manęs kas būtų paklausęs, aš labai argumentuotai pagrįsčiau tuos dalykus. O svarbiausia, į tą minusą. Nelengva prisivilioti jaunų gydytojų. Jei bus jungimas, neteks rajonas jaunų gydytojų, kurie pacientų yra mylimi. Reikės mažinti etatus ir jie išsivaikščios. Kaip kolegė gydytoja sakė, aš nieko nebijau. Aš irgi nebijau. Nemanau, kad jei mane atleisit iš įstaigos vadovų, aš neturėsiu, ką valgyt. Turiu licenziją. Neturiu ką slėpti. Labiausia buvau nustebusi pirmuoju pokalbiu, kai buvom iškviesti prisiekus naujai tarybai. Merė dar buvo tik laikinai einanti pareigas. Visą laiką merai ir administracijos vadovai kviečia ir aptaria problemas. Taip buvo ir šį kartą. Buvo vienintelis klausimas. Kadangi aš sakau, kad nebijau, tai leidžiu sau kalbėti. Buvo pagrindinis klausimas. Mums su ligoninės direktore buvo pasakyta, kad turime atleisti vieną konkretų darbuotoją. Tiek, kiek aš dirbu, niekada taip nebuvo. Niekuomet valdžiai nebuvo svarbu personalijos, jai rūpėjo įstaigos veikla. Tarp kitko, tada pristatčiau didelę problemą. Buvo pavasaris, ir reikėjo ruoštis ateinančiam šildymo sezonui. Musninkų ambulatorija sunkiai laikosi ir reikėjo spręsti šį klausimą. Merė išgirdo problemą ir pažadėjo išspręsti. Bet to sprendimo dar nėra, o šildymo sezonas jau prasidėjo. Vieną raštą rašiau, kitą…Pastatą šildom elektra. Bet štai ką aš manau. Šiuo atveju tai tik personalijų klausimas.<…>“
Susitikimas truko beveik dvi valandas.
