Mesti rūkyti padės virtualus draugas?
Bent vieną dieną be cigarečių dūmų. Bent viena cigarete mažiau per dieną. Meskime rūkyti. Nepradėkime rūkyti. Gegužės 31 dienos – Pasaulinės dienos be tabako – šūkių ir iššūkių būta visokių. Organizacijos, dirbančios sveikatinimo srityje, šiemet ragino šią dieną paminėti pasisakant už suvienodintas, standartizuotas (bendrines) tabako pakuotes.
Rūkymo epidemija kol kas neslopsta. Tebeaktualus ir pasyvaus rūkymo klausimas.
Nuolat būti tarp rūkančiųjų ir kvėpuoti tabako dūmais – beveik tas pats, kas pačiam rūkyti. Toks rūkymas vadinamas pasyviu arba prievartiniu. Tikriausiai nereikia įrodinėti, kad rūkančiojo iškvėptas oras, aplinka, kurioje smilksta cigaretės, yra prisisotinusi nuodingųjų dalelių.
Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas.
Kad ilgalaikis pasyvus rūkymas sukelia ligas, mokslinių įrodymų ir faktų pakanka. Tyrimais nustatyta, kad rūkančiųjų namuose vyrų žmonos beveik dvigubai dažniau serga plaučių vėžiu ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis. Šioms moterims dažniau išsivysto alerginės reakcijos, apninka depresija. Aptinkamas sąryšis tarp pasyviai rūkančių moterų bei jų nevaisingumo problemų ir kitų ginekologinių susirgimų.
Nuo pasyvaus rūkymo ypač kenčia vaikai. Vaikų organizmas labai jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas.
Prieš kelerius metus išsamaus pasyvaus rūkymo poveikio tyrimo metu mokslininkai ištyrė daugiau nei 30 tūkstančių europiečių, kurie niekada nerūkė arba metė rūkyti anksčiau nei prieš dešimt metų. Daugiau nei 12 tūkstančių buvo veikiami pasyvaus rūkymo, ir tyrėjai stebėjo šių dalyvių gyvenimo eigą ne mažiau nei septynerius metus.
Grupėje, kurios dalyviai rūkė pasyviai (patys tiriamieji nerūkė), beveik šimtui jų išsivystė plaučių vėžys, daugiau nei dvidešimčiai – viršutinių kvėpavimo takų vėžys, o 14 tiriamųjų mirė nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos.
To paties tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad vaikai, kurie patiria pasyvų rūkymą kasdien, yra labiausiai pažeidžiami – jie turi tris kartus didesnę plaučių vėžio išsivystymo riziką, lyginant su vaikais, užaugusiais nerūkančioje aplinkoje.
Motyvuoti žmogų neberūkyti – sunkus ir ilgalaikis procesas. Pasaulinę nerūkymo dieną Alytaus rajono sveikatos biuro kolektyvas lankėsi Butrimonyse. Akcijos metu, matuojant lyg ir tiesiogiai su rūkymu nesusijusius rodiklius, tokius kaip jėga rankose, arterinis kraujospūdis, plaučių tūris, gyventojai buvo kviečiami diskutuoti rūkymo–nerūkymo tema, skaičiuoti rūkymo kaštus ir ieškoti galimybių mažinti šio žalojančio veiksnio vartojimą.
Beveik nė vienas užkalbintas rūkalius neatsisakė tądien surūkyti mažiau, savo pasiryžimą sustiprino viešu parašu, tačiau apie šio žalingo įpročio atsisakymą visam laikui nebuvo „susitarta“ nė su vienu. Daugelis pripažino, kad bandymų mesti rūkyti būta, tačiau nesėkmingai, kaip patys sakė, pritrūksta valios, nugali noras ir prasta savijauta. Beveik visi, kurių artimieji neturi šios priklausomybės, skundėsi artimųjų palaikymo trūkumu ir įvardino pavojus, kuomet griebiamasi cigarečių. Dalis nesėkmingai bandžiusių mesti rūkyti prisipažino, kad neturi visai arba turi per mažai informacijos apie pagalbą metant rūkyti. Dauguma nebuvo nieko girdėję apie gydymo metodus.
Atsižvelgdamas į tai visuomenės sveikatos biuras artimiausiu metu ketina paruošti apibendrintą informaciją apie Lietuvoje esančias pagalbos priemones metantiems rūkyti, inicijuoti savitarpio pagalbos grupės, virtualaus „draugo“ (elektroninio pašto, facebook tinklo ar Skype programos būdu), kuris supranta, kaip sunku mesti rūkyti, atsiradimą.
Nuotraukose akimirkos iš Pasaulinės nerūkymo dienos Butrimonyse
