Metai daržininkams palankūs
Ūkininkas Algimantas Morkūnas iš Pasvalio r. Trajoniškio k. – vienas geriausių daržininkų šalyje, šiemet dalyvavo ir „Veido“ žurnalo bei Žemės ūkio rūmų inicijuotame konkurse „Metų ūkis“. Šįkart Algimantas pasakoja apie šių metų derlių ir kitus darbus.
„Dideli derliai ne visuomet džiugina“, – nustebina Algimantas. Mat prekybos centrai pageidauja ne didesnių nei 2–3 kg kopūstų galvų, tad jei užauga didesnės, reikia galvoti, kur kitur parduoti, parduotuvėms jos netinka. „1 ha sodiname apie 32 tūkst. kopūstų daigų, tad norint tinkamų kopūstų galvų derlius turėtų būti ne didesnis kaip 60 t iš ha, o šiemet užaugo 80 t, tai reiškia, kad galvos užaugo per didelės, – auginimo subtilybes paaiškina Algimantas. – Jei kopūstai parduodami perdirbti, tuomet visos galvos turi būti didelės, sodinami visai kitos veislės kopūstai. Tuomet visai gerai, jei iš hektaro užauga 120–130 t kopūstų“.
Ūkis augina išskirtinės kokybės produktus
Apskritai šie metai Šiaurės Lietuvos daržininkams buvo labai geri. Čia nebuvo sausrų kaip Vidurio Lietuvoje, kopūstų visiškai nepuolė kenkėjai, jie užaugo kokybiški. Žinoma, juos nuolat reikėjo laistyti, be vandens kopūstas neužauga, bet Algimantas turi įsidiegęs laistymo sistemą ir gali aplaistyti beveik pusę savo dirbamos žemės. Geras buvo ir ankstyvųjų vasarinių kopūstų derlius, o įdomiausia tai, kad šiemet pirmą kartą per visą Algimanto ūkininkavimo istoriją lietuviai kopūstus vežė lenkams, nes paprastai būna atvirkščiai. „Net 20 vilkikų šiemet lenkams ankstyvųjų kopūstų išvežėm, tai turbūt pirmas ir paskutinis kartas mūsų gyvenime, kad taip nutiko, jie šiemet kopūstų neužsiaugino tiek, kiek reikia“, – pasakoja Algimantas. Paklaustas, kaip čia atsitinka, kad lenkai pigiau daržoves užaugina, Algimantas paaiškina, kad Lenkijoje vyrauja smulkūs daržininkų ūkeliai, jie neturi laistymo sistemų nei kitos technikos, viską daro rankomis, savo darbo neskaičiuoja, todėl pigiau ir užaugina. „Teko lankytis tuose Lenkijos ūkeliuose, apskritai tai liūdnas vaizdas, vargsta žmonės“, – įspūdžiais dalijasi ūkininkas.
Algimanto Morkūno ūkis sertifikuotas pagal Išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) gamybos sistemą. Jame dirba moderni technika: morkas rauna kombainas, jos plaunamos, poliruojamos, fasuojamos ir sveriamos automatizuotai, įdiegtos naujausios technologijos. Dar Lietuvai tik ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, Algimantas pasinaudojo SAPARD parama ir modernizavo sandėlius. Tąkart pasistatė naują sandėlį su šaldymo kameromis, kuriose yra įrengta kontroliuojama oro temperatūra, o šviežios daržovės gali būti išlaikomos iki kito derliaus, nusipirko laukų laistymo sistemą. Ūkininkas ne kartą pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama ir įsirengė morkų fasavimo liniją. „Jei neturėtume tos linijos, negalėtume bendradarbiauti su prekybos centrais, jie jau neperka neparuoštų daržovių. Kai mes pradėjome ūkininkauti, buvome labai maži, viską parduodavom turgeliams, mažoms daržovių parduotuvėms, valgykloms, kavinėms, tik gerokai vėliau pradėjom dirbti su prekybos centrais. Galima sakyti, kad kartu su prekybos centrais ir mes augome, prisitaikėme prie reikalavimų ir dabar viskas vyksta sklandžiai. Dirbame su visais stambiaisiais prekybų centrais, jiems parduodame ne tik išskirtinės kokybės produktus, bet ir žmonos Vitalijos ekologiniame ūkyje užaugintas daržoves“, – patirtimi dalijasi Algimantas.
IKP produkcija (morkos ir kopūstai) auginama maždaug 100 ha, o Vitalijos Morkūnienės ekologinis ūkis (morkos, kopūstai, bulvės, burokėliai, svogūnai) užima apie 6 ha, bet pastaruoju metu iki pavasario daržovių Lietuvos parduotuvėms jau neužtenka. Ekologinę produkciją žmonės perka labai stabiliai, todėl ūkininkai galvoja dar antra tiek plėsti ekologinės žemdirbystės plotus, kad daržovių pirkėjams užtektų iki pat vasaros. Auginant IKP, reikia daug darbo rankų, nes daržoves purkšti nuo kenkėjų ir piktžolių galima tik labai ribotai, tad daržus tenka ravėti, o ekologinė daržininkystė darbo rankų reikalauja dar daugiau, nes ten chemija visiškai negalima, todėl ir daržovių savikaina yra nemaža. Algimantas paaiškina, kad iš ekologinės daržininkystės didelių pelnų nesusikrausi, bet pajamos yra pastovios, todėl šeima ir planuoja tuos plotus padidinti.
Dar vienas rimtas ūkio planas – pasistatyti antrą sandėlį daržovėms laikyti. Turimame sandėlyje telpa iki 3 tūkst. konteinerių, tai yra apie 2 tūkst. t daržovių, tačiau poreikis yra dvigubai didesnis, todėl dabar sandėlius tenka nuomotis. Tai didelės investicijos, tad Algimantas galvoja apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą. Ją gavęs, sandėlį Algimantas galėtų pasistatyti kur kas greičiau nei iš savo uždirbtų pinigų. „Ūkio plėsti jau neketiname, bet į jį nuolat reikia investuoti, nes viskas labai sparčiai keičiasi, modernėja technologijos, reikia nuolat prisitaikyti prie pažangos“, – sako ūkininkas.
Daigai – iš Lenkijos
Anksčiau Algimantas daigus augindavo savo ūkyje, tačiau pastaraisiais metais to daryti nebeapsimoka, ir visus daigus specialiose kasetėse užsisako iš Lenkijos. Vėliau kasetes lenkai išsiveža atgal. „Mus tenkina ir kaina, ir kokybė. Sistema jau atidirbta, veikia puikiai. Lenkija dabar daigais aprūpina ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją. Tik mažą dalį daigų kai kurie daržininkai atsiveža iš Vokietijos“, – pasakoja Algimantas.
Darbuotojai darbo vietos nekeičia
Morkūnų ūkyje dirba apie 30 nuolatinių darbuotojų, antra tiek samdoma, kai reikia daigus sodinti ar kopūstus nuimti. Dabar ūkyje pats darbų įkarštis, iki Visų Šventųjų dienos tikimasi visą derlių nuimti. Nuolatiniai darbuotojai darbo vietos nekeičia, vis tie patys iš metų į metus. O ir laikinam darbui darbuotojų atsiranda, Algimantas dėl to nesiskundžia. Ūkis netoli nuo Pasvalio, tad laikinam darbui dažniausiai atsivežami žmonės iš miesto. Algimantas su žmona paprastai atostogauja žiemą, tuomet reikalais pasirūpina sūnus Darius – jaunasis ūkininkas. Tuo tarpu dauguma samdomų darbuotojų atostogauja birželį, kai visos daržovės jau parduotos, daigai pasodinti dar gegužę, tad galima ir atsipūsti. Žmonės išmano savo darbą, dirba gerai, tad ūkis veikia kaip šveicariškas laikrodis.
