Migrantų komunikacija „Facebook“ tinkle: „Ar mes turėtume leistis pagaunami?“

Netikėtai išaugęs nelegalių migrantų srautas Lietuvos pasienyje su Baltarusija iškėlė eilę problemų, viena jų – žalingos informacijos sklaida. DebunkEU.org analizė atskleidė, kad kelionei pasiryžę migrantai atsiduria informaciniame vakuume – todėl socialiniai tinklai tampa pagrindiniu žinių šaltiniu.

Gegužės pabaigoje, Aliaksandras Lukašenka pagrasino visai Europos Sąjungai – migrantų bei narkotikų kontrabandos per valstybės sieną į kaimynines šalis nebestabdys. Grasinimas netrukus virto realybe – nelegalių migrantų skaičius netikėtai šoko į viršų. „Dossier“ centro ir vokiečių leidinio „Der Spiegel“ tyrimo duomenimis, Lukašenkos režimas migrantus kaip hibridinį ginklą pradėjo naudoti dar gegužę.    

Išaugus Lietuvos sieną kertančių migrantų skaičiui, suintensyvėjo ir informacijos šia tema srautas. DebunkEU.org analizės duomenimis, sieną kirsti siekiantys žmonės aktyviai ieško informacijos socialiniuose tinkluose. Organizacijos analitikai rado bent 122 viešas grupes ir puslapius „Facebook”, kuriose dalinamasi informacija apie migraciją iš Baltarusijos į Lietuvą. Šios grupės jungia nuo 2,655 iki 20,937,417 (naujienų portalo arabų kalba SkyNewsArabia puslapis) narių. Siekiant išanalizuoti, kokios pagrindinės žinutės sklinda socialiniuose tinkluose, DebunkEU.org peržiūrėjo 283 įrašus iš šių grupių bei puslapių.

„Informacijos apie tai, kaip patekti į Lietuvą, atradome 15% visų mūsų išnagrinėtų įrašų. Šios žinutės pasiekė 133 279 kontaktų auditoriją. Paminėtina, kad kiti socialiniai tinklai, pavyzdžiui, Telegram, WhatsApp ir YouTube, taip pat daug informacijos šia tema“, – sako analitikė Gintarė Sereikaitė.

Tyrimo duomenimis, „Facebook“ vartotojai aktyviai dalijasi straipsniais iš naujienų portalų lietuvių, anglų, rusų, arabų, latvių, estų, baltarusių, suomių bei vokiečių kalbomis. Analizė atskleidė, kad daugiau nei 40% „Facebook“ pasidalintų publikacijų buvo lietuvių kalba, o populiariausias šaltinis – lrt.lt.

Anot DebunkEU.org analitikės, prieš pradėdami kelionę migrantai atlieka savo namų darbus. Tyrimo duomenimis, daugiausiai susidomėjimo socialiniuose tinkluose sulaukia bendra informacija apie situaciją Lietuvoje, gyvenimo sąlygas migrantų stovyklose, kokių priemonių migrantų srauto valdymo priemonių imamasi tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. „Vis dėlto, pastebime, kad dalis potencialių migrantų yra pasimetę ir nežino, ką daryti, kai peržengs sieną. Nemažai žmonių klausia, kokie veiksmai padidintų jų šansus likti Europoje“, – sako G. Sereikaitė.  

Pavyzdžiui, viename liepos 12 d. įraše „Facebook“ vartotojas pateikia pagrindinės informacijos sąrašą – ką reikia žinoti prieš keliaujant į Lietuvą per Baltarusiją. Įraše pabrėžiama, kad kelionė į Lietuvą visai nesunki – tiesiog reikia peržengti sieną. „Įdomu tai, kad šis asmuo taip pat sako, jog sėkmingai pasiekus Vilnių galima sėsti į autobusą, traukinį, taksi, arba paprašyti draugų pagalbos, ir tęsti kelionę į kitą Europos šalį“, – sako G. Sereikaitė.

DebunkEU.org analitikės teigimu, plintanti informacija apie tai, kad patekti į bet kurią Europos šalį esą labai lengva, sumenkina ES sienos apsaugos strategiją. „Viena iš išvadų kurią padarėme išanalizavę komunikaciją „Facebook“ tinkle – Lietuva daugelio migrantų yra vertinama kaip langas į Europą, o ne galutinė stotelė“, –  sako G. Sereikaitė.

Kitame birželio 25 d. įraše klausiama, kiek tokia kelionė kainuoja, kokių dokumentų reikia, ir t.t. „Facebook“ vartotojas taip pat teiraujasi, ar kertant sieną reikia „leisti jiems [pasieniečiams] mus sugauti?“ ir „kas nutiks su mūsų dokumentais – ar juos atims, ar grąžins“.

Į įrašų su klausimais ir patarimais srautą įsimaišo skatinimai atvykti į Lietuvą dirbti, teiginiai, kad atvykę migrantai išspręstų nedarbo problemą, todėl esą yra labai laukiami (įrašas iš liepos 8 d.).