Milijonus kainavusi perspėjimo sistema gali išgelbėti tik tuos, kurie neišmanūs

Kai Lietuvos gyventojų gyvybei dėl ekstremalių oro sąlygų ar kitų priežasčių gali kilti pavojus, jie į mobiliuosius telefonus turėtų gauti specialias informacines žinutes, kurias siunčia Valstybės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT). Tačiau, kaip rodo naujausi informacinės sistemos patikrinimai, didelė dalis žmonių gresiant pavojui liktų neperspėti.

Pirkimus tiria prokurorai

Gyventojų perspėjimo apie pavojų sistema šiuo metu atsidūrusi teisėsaugos akiratyje. Prokurorai tiria, ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) bendrovei „NT Service“ nepermokėjo apie 145 tūkst. eurų už sistemos priežiūrą.

BNS teigimu, valstybės auditoriai dar pernai rugpjūtį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo nurodydama, kad pagal 2013-aisiais PAGD sudarytą sutartį su „NT Service“ apie 145 tūkst. eurų galėjo būti sumokėta už anksčiau suteiktas paslaugas. Jos, Valstybės kontrolės teigimu, teiktos pagal 2011-aisiais su šia įmone pasirašytą 4,34 mln. eurų (15 mln. litų) gyventojų perspėjimo apie pavojų sistemos diegimo sutartį. PAGD atstovai nesutinka su auditorių pozicija tvirtindami, kad 2013-ųjų sutartis sudaryta naujoms paslaugoms.

Turėtų gauti, bet negauna

VPGT pranešimai (Cell broadcast – CB) siunčiami koriniu (2G/GSM) ir 3G/UMTS tinklais. Kiekvieną pirmą mėnesio šeštadienį sistema testuojama ir gyventojams išsiunčiami informaciniai pranešimai.

Tam, kad telefonas pranešimus gautų, reikia pakeisti gamyklinius telefonų nustatymus. Kaip tai padaryti, galite rasti čia. Nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tvirtina, kad žinutės žmonių nepasiekia tik dėl neteisingai parinktų nustatymų, skaitytojų skundai ir paties departamento atlikti testai rodo, jog ir tinkamai sukonfigūravus telefonus pranešimai gyventojų gali nepasiekti.

Į 15min.lt redakciją kreipėsi LG G-2 telefoną turintis skaitytojas Kristijonas, kuris teigia sukonfigūravęs savo telefoną taip, kad 3G ryšiu gautų pranešimus, tačiau jų negavo.

Bet to, jau ir VPGT puslapyje nurodoma, kad kai kurių išmaniųjų telefonų, tarp jų ir visos „Sony Xperia“ linijos, specialios programinės įrangos neturintys „Huawei“ ar „Nokia“ telefonų savininkai, informuoti nebus. O CB žinutes galinčių gauti „iPhone“ savininkų skaičius labai ribotas – jas matys tik turintys ne senesnę nei „iOS 8“ operacinės sistemos versiją ir tik naudojantys „Omnitel“ paslaugas.

4G/LTE ryšiu, kurio paslaugas didžiuosiuose Lietuvos miestuose teikia visi operatoriai, pranešimai kol kas apskritai nepasiekiami – nebent vartotojai sąmoningai nuspręstų nebesinaudoti greitesniu mobiliuoju internetu ir rinktųsi 2G arba 3G.

Kaltina telefonų gamintojus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos vyr. specialistas Algis Bolys aiškina, kad tais atvejais, kai išmanieji telefonai būna tinkamai sukonfigūruoti ir pranešimai adresatų nepasiekia, to neužtikrina mobiliųjų telefonų gamintojas.

„Gali būti tokių atvejų, kad yra du panašūs telefonų modeliai, pagaminti skirtingais metais, ir vienas dirba viename tinkle, o kitas – kitame. Tokie niuansai išryškėja. Pavyzdžiui, padarėme testus su LG G-2 ir pasirodė, jog šis telefonas nedirba 3G tinkle, nors 2G tinkle dirba puikiausiai“, – sakė A.Bolys.

Pasak jo, sistema pirmiausiai buvo kurta galvojant apie kaimų ir miestelių gyventojus, kur plačiai paplitęs 2G ryšys ir yra mažiau informacijos kanalų nei mieste.

Departamentas teigia mažai ką galintis padaryti, kad telefonų gamintojai aktyvuotų CB priėmimo 3G tinkle funkciją – esą su panašiomis bėdomis susiduria ir Olandijos, ir Izraelio gyventojai, kur veikia CB informavimo sistema.

„Lietuvos rinka per maža, kad galėtume daryti įtaką gamintojams. Bet dirbdami su „Apple“ pasiekėme, kad „Omnitel“ abonentai su aštunta operacine sistema jau perspėjimo pranešimus gauna“, – sakė A.Bolys.

Atsakomybės neprisiima

Kalbintų mobiliųjų telefonų gamintojų atstovai tvirtina, kad jų telefonai turi gauti departamento siunčiamas žinutes ir 2G, ir 3G tinkluose.

Su LG – G2 testus atlikusi priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba tikino, jog minėtų telefonu prisijungus prie 3G tinklo CB pranešimai negaunami, o LG atstovai sako jokių trikdžių nepastebėję.

„Norėčiau patvirtinti, kad LG G2 (LG D802) turi visus technologinius parametrus, skirtus gauti įspėjamuosius pranešimus, – sakė „LG Electronics” skaitmeninės rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistas Baltijos šalyse Viačeslavas Sergejevas. – Nors sunku pakomentuoti šį konkretų atvejį be išsamaus nurodyto telefono techninio patikrinimo, viena iš priežasčių, kodėl vartotojas galėjo negauti įspėjamųjų pranešimų, yra tokių pranešimų nustatymai telefone.“

LG atstovas susidūrusius su nesklandumais paragino kreiptis į LG techninės pagalbos skyrių ir pažadėjo atlikti išsamius tyrimus.

„Samsung“ atstovai taip pat teigia, kad visi išmanių telefonų savininkai turi gauti CB žinutes ir 2G, ir 3G ryšiu.

„Samsung“ neturi ir netaiko jokių techninių apribojimų priimti CB žinutes. „Samsung“ kuria programinę įrangą, atsižvelgdama į tarptautinius ryšių standartus, taip pat ir CB pranešimų funkciją, todėl Lietuvai taikoma programinė įranga yra tokia pati kaip kitose ES šalyse.

Jeigu įrenginiai palaiko 3G ryšio technologiją, šie įrenginiai gali gauti CB pranešimus per 3G tinklą“, – sakė „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Pasak jo, CB pranešimų veikimas labiau priklauso nuo juos transliuojančios CB įrangos ir operatorių tinklo nustatymų.

Viskam reikia pinigų

Mobiliųjų telefonų operatoriai sako viską padarę, kad CB pranešimai vartotojus pasiektų ir 2G, ir 3G ryšiais. Jiems dėl to priekaištų neturi ir departamentas.

Tačiau naudojantis 4G ryšiu, kurio paslaugas didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau teikia visi Lietuvos operatoriai, pranešimai vartotojų pasiekti negali. Tiesa, „Omnitel“ sako iš savo pusės jau padarę viską, kad vartotojus pasiektų žinutės ir 4G tinkle – esą tereikia, kad departamentas sprendimą integruotų į savo sistemą.

„Dalis 4G ryšį naudojančių gyventojų yra kryžkelėje – gauti pranešimus ir 4G tinklą įsijungti tik tada, kada juo naudojasi – čia jau gyventojo pasirinkimas, – sakė A.Bolys. – Tačiau tai ne sistemos trūkumas – sistema leidžia ir į internetą siųsti pranešimus visais tinklais, tik kiekvienu atveju reikalingi atnaujinimai – programinės įrangos, licencijos“.

Tiesa, yra ir dar viena alternatyva, kuri leistų informuoti vartotojus apie pavojų ir didžiuosiuse miestuose – pranešimus galima būtų siųsti per specialią programėlę. Tam platforma jau sukurta, tačiau veikia kol kas tik neįgaliesiems skirta bandomoji versija, kuri pranešimą leidžia išsiųsti 10 tūkst. žmonių.

„Kad ši sistema būtų įgyvendinta, reikia pirkimų, reikia pinigų, įrangos atnaujinimo. Tada ji galėtų funkcionuoti. Paraiškos teikiamos į informacinės plėtros komitetą ir Vidaus reikalų ministeriją“, – sakė specialistas.