Minaičiuose paminėtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d deklaracijos paskelbimo 74-osios metinės

2023 m. vasario 15 d.,Lietuvos valstybės atkūrimo 105-ųjų metinių išvakarėse, Lietuvos Laisvės kovotojų – partizanų memoriale Minaičių kaime, Radviliškio rajone paminėtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos (LLKST) deklaracijos 74-osios metinės.

Šventinėje ceremonijoje buvo pagerbti Deklaracijos signatarai ir visi Laisvės kovotojai.

Iškilmingas minėjimas prasidėjo Lietuvos valstybinės vėliavos pakėlimu bei Lietuvos Respublikos himnu, prisiminti ir tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, tarp kurių ir – partizanų Deklaracijos signatarai: Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949), Leonardas Grigonis-Užpalis (1905–1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949), Bronius Liesis-Naktis (1922–1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953), Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie paminklo Deklaracijos signatarams ir trimis salvėmis pagerbė Lietuvos valstybę, 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto ir 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarus. 

Iškilmingame renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys ir LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Kalvaitis. LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas V.Lukšys kalbėjo apie 1949 m. Vasrio 16-osios Deklaracijos svarbą.

..Džiugu, kad mes šią istorinę dieną sustinkame, čia, Minaičiuose, kur prieš 74 metus buvo susirinkę Lietuvos partizanų vadai. Jie sukūrė centrinę kovojančios Lietuvos vadovybę ir 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba priėmė istorinę reikšmę turinčią Deklaraciją, išreiškusią pagrindinius Tautos tikslus sovietų okupuotoje Lietuvoje. Ši ypatingą svarbą turinti politinė Deklaracija pabrėžė demokratinius principus ir visų piliečių lygiateisiškumą, siekį racionaliai spręsti socialines problemas bei ginti Lietuvos reikalus tarptautinėse institucijose, įsitraukti į tautos išlaisvinimo darbą“ – renginyje kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktoriaus pavaduotojas V.Lukšys.

Pažymėtina, kad Deklaracija buvo parengta, suredaguota ir pasirašyta tamsiame bunkeryje, aplinkui siautėjant čekistų daliniams. Deklaracijos priėmimo metu nebuvo kitos institucijos, kuri taip plačiai atstovautų okupacijai besipriešinančiam tautos judėjimui ir išreikšti tautos valią. Priėmus Deklaraciją,buvo centralizuotas visos Lietuvos partizaninis judėjimas. Įkurtas LLKS vienijo ir atstovavo visoms su sovietinėmis represinėmis struktūromis kovojančioms lietuvių tautos karinėms ir visuomeninėms formuotėms. LLKS Taryba, priimdama Deklaraciją, atspindinčią tautos siekį – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, turėjo visišką teisinį pagrindą reikšti šį siekį visos tautos vardu.

Deklaracijoje skelbiama, kad LLKS Taryba okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad Sąjūdžio tikslas – laisva ir nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika.

Deklaracijos nuostatos atspindi daugybę ne tik moralinio pobūdžio bei istorinio teisingumo atkūrimo, bet ir teisinius aspektus. Deklaracija turi aiškias sąsajas su vasario 16-osios Aktu, su 1918–1926 m., Lietuvos parlamentarizmu, 1922 m. Lietuvos Konstitucija ir su demokratine pasaulėžiūra apskritai. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija vertintina kaip Lietuvos valstybės tęstinumą liudijantis teisės aktas, kaip Lietuvos valstybės atkūrimo programinis dokumentas. Pagal paskirtį ir turinį Deklaracija priskirtina konstitucinės reikšmės teisės aktams. Joje įtvirtinti būsimos nepriklausomos Lietuvos valstybės esminiai konstituciniai pagrindai bei kertiniai parlamentinės demokratijos principai.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, kuris nustatė 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga susirinkusiuosius sveikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ir Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis.

Lietuvos partizanus taip pat pagerbė LR Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Antanas Čepononis, Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė, jos pavaduotojas Justinas Pranys, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos, Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, Radviliškio rajono mokiniai, karo istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“.

Renginį organizavo: LR krašto apsaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė, Lietuvos kariuomenė, Šeduvos kultūros bei amatų centras, Grinkiškio seniūnija.

Nuotraukos Simonos Kaštelianovienės / Radviliškio rajono savivaldybė