Minimalios mėnesinės algos dydis turi atspindėti situaciją rinkoje, galėtų būti lygus NPD

Antradienį Trišalės tarybos posėdyje tęsiamos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos (MMA), kuri būtų taikoma nuo 2023 m., dydžio ir skaičiavimo formulės. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pabrėžia, kad suvienodinus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) ir minimalią mėnesinę algą (MMA), sunkumus patiriančiai šalies ekonomikai būtų lengviau kvėpuoti.

„NPD didinimas yra garantuotas būdas padidinti žmonių pajamas be nepageidautinų pasekmių dirbantiesiems ir ekonomikai“, – sako LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.

Jos teigimu, NPD ir MMA suvienodinimas yra greičiausia ir veiksmingiausia priemonė didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas į rankas. Svarbu ir tai, kad esant dabartiniams ekonomikos iššūkiams ir dar padidinus MMA, įmonės gali atleisti darbuotojus.

Ekspertė pabrėžia, kad, jeigu jau MMA nustatoma valdžios, ji turėtų bent minimaliai atspindėti realią situaciją šalies ekonomikoje, tai yra  įmonių ir organizacijų galimybes tokį atlyginimą mokėti. Todėl svarbu atsižvelgti į darbo našumo kriterijų.

„Didėjant našumui, sukuriama didesnė pridėtinė vertė, taigi ir auga įmonių pajamos. Jeigu nutinka atvirkščiai ir MMA didėja, tačiau darbo našumas neauga, įmonės neturės iš ko mokėti didesnių atlyginimų“, – kalbėjo K. Mickutė.

Apie būtinybę atsižvelgti į darbo našumo dinamiką taip pat kalba ir Europos Sąjungos lygmeniu svarstoma Direktyva dėl MMA nustatymo kriterijų. Ja siūloma leisti diferencijuoti MMA pagal regionus, sektorius, asmenų grupes ir pan.

„Kai Europos Sąjungos Direktyva bus priimta, produktyvumo kriterijus turės būti privalomai įvestas į MMA skaičiavimo formulę. Taip ES siekia išlaikyti šalių narių ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti harmoningą socialinį ir ekonominį progresą. Dabartinės sąlygos skatina mus jau dabar susieti atlyginimų ir našumo augimą, nelaukiant didesnių krizių“, – sakė LLRI vyresnioji ekspertė.