Minint Vaistinių augalų sektoriaus šimtmetį, atidaryta paroda VDU Botanikos sodo parke

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius šiemet švenčia savo šimtąsias metines. Minint šią progą, sodo parkas pasipuošė istorinių nuotraukų ir dokumentų paroda, kurioje peržvelgiama turtinga skyriaus istorija ir raida iki pat šių dienų.

Atidaryme apsilankė ir svečiai iš Nacionalinės sveikatos tarybos, kurios pirmasis šių metų išvažiuojamasis posėdis vyko VDU Botanikos sodo erdvėse.

1924 metais Kaune, Fredoje, VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuje pradėti kurti vaistinių, prieskoninių, techninių augalų eksperimentiniai lauko bandymai ir kolekcijos.

Bėgant laikui ir keičiantis šalies ekonominei bei politinei padėčiai, kito ir vaistinių augalų ilgamečių mokslinių tyrimų kryptys bei vaistinių augalų kolekcijų kūrimo specifika, tačiau nepaisant istorinių turbulencijų, kartu su Botanikos sodu išliko ir Vaistinių augalų kolekcijos, iki pat šiandien dienos nepraradusios savo reikšmės bei aktualumo.

Kaip pabrėžė parodą atidaręs VDU rektorius prof. Juozas Augutis, didžiausios padėkos nusipelno žmonės, puoselėjantys neatsiejama universiteto dalimi esančio Botanikos sodo palikimą, jo istorines kolekcijas – ne tik išsaugodami tai, ką paveldėjo, bet ir toliau kurdami, plėsdami ir augdami.

„Todėl noriu padėkoti Botanikos sode dirbantiems žmonėms – tiems, kurių dėka šimtmetį švenčiantis VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius išliko, klesti ir tęsia tradicijas, puoselėdami šias kolekcijas augalų tyrimų, introdukcijos, panaudojimo mokslui tikslais“, – sakė prof. J. Augutis, pastebėjęs, kad parodos atidarymas vyksta simboliniu metu – VDU atkūrimo 35-mečio minėjimo išvakarėse.

Parodą pristačiusi ir Vaistinių augalų skyriaus istorinius etapus trumpai nušvietusi viena iš parodos organizatorių, VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų sektoriaus vadovė prof. Ona Ragažinskienė kartu yra ir Nacionalinės sveikatos tarybos narė, pakvietusi kolegas į posėdį, kurio tema – „Ekstremalių situacijų valdymas ir sveikatos sistemos atsparumas“ sulaukė nemažo susidomėjimo: gyvai dalyvavo ir nuotoliu posėdį stebėjo apie 120 dalyvių – universitetų, kolegijų, klinikų ir ligoninių, įvairių šalies savivaldybių atstovai.

Europos sąjungos patirtimi dalijosi ir ES saugumo architektūros įžvalgas savo pranešime „Naujos problemos ir ekstremalių situacijų valdymo ypatumai Europoje“ analizavo Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis. Savo, kaip istoriko, įžvalgomis ir ateities projekcija apie sveikatos sistemą išbandymų metais dalijosi LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys prof. Valdas Rakutis, sveikatos sistemos parengtį ir atsparumą krizių metu pristatė parengties pareigūnė – LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyresnioji patarėja dr. Joana Korabliovienė.

Posėdį užbaigė diskusija su daug klausimų keliančiu pavadinimu „Ar pakankamai esame pasirengę ekstremalių situacijų valdymui?“, kurią moderavo Nacionalinės sveikatos tarybos narys Nerijus Mikelionis ir Karo medicinos rezervo medicininės paramos vieneto vadas Joris Ragaišis.