Ministras A. Veryga: „Susirgus hepatitu C pasveikti gali beveik visi“

Nuo 2015 m. spalio Lietuvos pacientams, sergantiems hepatitu C, pradėjus kompensuoti gydymą naujos kartos vaistais be interferono, pasitvirtino, kad šio gydymo efektyvumas siekia beveik 100 proc. Pastaraisiais metais praplėstos indikacijos, tad efektyvų gydymą gali gauti dar daugiau pacientų. Lietuvoje net 2 iš 10 žmonių  gali būti užsikrėtę hepatito C virusu, tačiau  pasveikti gali beveik visi, nes taikomas veiksmingas gydymas.

„Su pastaraisiais metais įvykusiu proveržiu ligos diagnostikoje ir gydyme atsirado galimybės išgydyti ligą. 2016 metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino virusinio hepatito strategiją, kurios tikslas – pasiekti, kad iki 2030 metų virusinis hepatitas būtų eliminuotas iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų sąrašo. Tad pirmiausia yra svarbu kuo anksčiau diagnozuoti hepatito C infekciją, ją gydyti  ir taip suteikti pacientams viltį  pasveikti nuo šios ligos“, – sako ministras A. Veryga.

Pasak ministro A. Verygos, reikalingas geresnis ligos išaiškinamumas, pirminės prevencijos grandžių tobulinimas. Be to, artimiausiu metu planuojama pradėti kompensuoti ir daugiau vaistų šiai ligai gydyti, tad galimybės pasveikti – plečiasi.

Užkrečiamų ligų ir AIDC centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus Čaplinsko teigimu, nors oficialiai registruojamas sergamumas ūmiais hepatitais Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį mažėja, tačiau užsikrėtusiųjų hepatitų virusais ir sergančiais lėtiniais hepatitais gali būti kur kas daugiau, nes dviem trečdaliams žmonių ši liga nesukelia jokių simptomų ir susirgimai dažniausiai išaiškinami atsitiktinai ir, deja, ligai įžengus į komplikacijų stadiją.

„Todėl reikėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju apie galimą asmeninę riziką ir, esant jai, atlikti pirminius kraujo tyrimus dėl hepatito C viruso. Pirmiausia susirūpinti turėtų tie, kurie turėjo įvairių invazinių medicininių procedūrų, nors kartą yra vartoję švirkščiamuosius narkotikus, turintys tatuiruočių, dažnai atliekantys manikiūrą, pedikiūrą, odontologijos procedūras, ypač ten, kur pažeidžiamos instrumentų dezinfekcijos ir sterilizacijos taisyklės“, – pažymėjo prof. dr. S. Čaplinskas.

„Lėtiniu hepatitu C sergančiųjų ligonių išaiškinamumas yra nepakankamas hepatito pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Šeimos gydytojai turėtų labiau atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, kurie būdingi užsikrėtusiems šia infekcija“, – pabrėžia Lietuvos Gastroenterologų draugijos pirmininkas prof. J. Valantinas.

Kadangi hepatito C virusas plinta per kraują ir kitus organizmo skysčius, rizikos grupėms pirmiausia priskiriami intraveninius narkotikus vartojantys, kalinimo įstaigose buvę žmonės, taip pat – medicinos darbuotojai. Vakarų šalyse būtent šios gyventojų grupės sudaro didžiausią sergančiųjų hepatitu C dalį. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kiek kitokia: daug mūsų žmonių viruso aukomis tapo prieš kelis dešimtmečius dėl nesaugių procedūrų  medicinoje.

„Vakarų Europos šalyse vienkartiniai medicininiai instrumentai buvo pradėti naudoti 15–20 metų anksčiau nei Lietuvoje, todėl ten užsikrėtimo kelias perpilant kraują ir jo komponentus nustatytas tik mažai daliai infekuotų žmonių. Lietuvoje didžiausią ligonių, užsikrėtusių iki 1994 m., grupę sudaro būtent tie, kuriems virusas buvo perduotas įvairių medicininių procedūrų metu“, – sako LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas.

Hepatito C viruso sukeliamos kepenų ligos vystosi lėtai ir be požymių, todėl žmogus ilgus metus gali nė neįtarti, kad rimtai serga. Nustatyta, kad kepenų cirozė išsivystyto vidutiniškai per 25 metus, kepenų vėžys – per 30 metų.

„Tik dabar susiduriame su kepenų ciroze ir vėžiu sergančiais ligoniais, kurie davė kraujo arba buvo operuoti dar sovietmečiu. Apie pusė pacientų, Vilniaus ir Kauno klinikose laukiančių kepenų persodinimo, yra  sergantieji lėtiniu virusiniu hepatitu C.“, – sako prof. L. Kupčinskas. Jo teigimu,

Tyrimų  duomenimis, 20–25 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu suserga kepenų ciroze, o apie 7–8 proc. – kepenų vėžiu. Kadangi kepenyse nėra nervinių receptorių, prasidėjus lėtinei ligai žmogus nejaučia jokių skausmų.

Gydant Lietuvoje labiausiai paplitusį 1-ąjį hepatito C senos kartos vaistais, sukeliančiais itin daug ir sunkių nepageidaujamų reakcijų, geriausiu atveju pasveikdavo 40 proc. pacientų. Nuo 2015 m. šalyje įregistravus naujos kartos preparatus, pasveiksta net 99 proc. ligonių. O svarbiausia, anot medikų, yra tai, kad modernūs vaistai beveik nesukelia nepageidaujamo poveikio.

Visoje Lietuvoje kompensuojamais vaistais išgydyta jau daugiau nei 250 ligonių, o dar daugiau nei 70 jų išgydyta vardinės programos metu. Pasveikimas siekia 99–100 proc.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C?
Jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 m.

Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat cezario pjūvis) arba invazinės procedūros.

Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentų ALT, AST rodikliai.

Hemodializuojamiems pacientams.

Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis.

Organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams.

Asmenims po organų transplantacijos.

Medicinos įstaigų darbuotojams.

Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C.

Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C.

Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus.

Buvusiems įkalinimo įstaigose.

Turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.).

Infekuotiems ŽIV.