Ministras A. Veryga: „Vaistų kainoms mažinti numatyta daugybė priemonių“

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo įsakymu patvirtino vaistų politikos gaires. Tai svarbus strateginis dokumentas, nuo kurio bus atsispiriama ateityje rengiant reikiamus teisės aktų projektus, siekiant mažinti vaistų kainas, pacientų mokamas priemokas už kompensuojamuosius vaistus, taupant valstybės lėšas vaistams, kad būtų galima jas naudoti kuo efektyviau ir kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų, bei padėti kuo didesniam pacientų skaičiui. Taip pat inicijuoti kitas naujoves farmacijos srityje.

Ministro A. Verygos teigimu, iki šiol nebuvo patvirtinta jokio strateginio dokumento farmacijos srityje, tad tai yra nauja ir labai svarbu, nes juo remiantis bus planuojami konkretūs darbai, pokyčiai.

„Svarbiausias vaistų politikos plėtros tikslas – sudaryti žmonėms galimybes pigiau įsigyti vaistus, neišlaidauti, kuomet nebūtina to daryti, ir taupyti valstybės lėšas, kurios skiriamos dengti dalį kompensuojamųjų vaistų kainos. Taip pat pridėtinę terapinę naudą turinčiais vaistais gerinti ir stiprinti žmonių sveikatą, užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą. Tam numatyta aibė priemonių“, – teigia ministras A. Veryga.

Anot jo, prie šio projekto buvo daug dirbama, tuo tikslu buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti vaistų politikos gaires, suderinti pacientų, valstybės ir sąžiningo verslo lūkesčius. Taip pat atlikti šios srities situacijos analizę ir įvardinti pagrindines vaistų kompensavimo, prieinamumo, racionalaus valstybės ir gyventojų lėšų naudojimo vaistams problemas.

Ministro A. Verygos teigimu, paprastai žmogiškai kalbant, vaistų politika yra balansas tarp vaisto kainos, jų prieinamumo ir naujų galimybių gydytis efektyviai, kokias turi turėti Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojai. Tikimasi, tai leis ateityje sustiprinti politikų atsparumą nuo farmacijos verslo įtakos ir objektyviai priimti sprendimus.   

Viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, jau dabar yra daroma tai, kas numatyta šiame strategiškai svarbiame dokumente, o kai kurie darbai bus netolimoje ateityje.

„Pavyzdžiui, teisės aktuose įtvirtinti galimybę, kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu, nei didėja bendras PSDF. Taipogi papildomai skirti šio biudžeto lėšas Rezerviniam vaistų sąraše esantiems vaistams, kas leistų užtikrinti naujų inovatyvių vaistų prieinamumą. Be to, siekiama reguliuoti brangių vaistų, turinčių pigesnių analogų, įrašymą į kompensuojamųjų vaistų kainyną, nustatant didžiausios paciento priemokos reikalavimą ir nustatyti, kad gydytojai būtų skatinami paskirti pigesnį, analogiško poveikio vaistą, kas taip pat sudarytų galimybes žmonėms realiai taupyti savo pinigus”, – sako viceministrė K. Garuolienė.

Viceministrės K. Garuolienės teigimu, numatyta ir daugiau svarbių naujovių, kurios iš esmės keistų kompensavimo sistemą ir sudarytų dar daugiau realių galimybių mažėti vaistų kainoms, pacientų mokamoms priemokoms.

„Tuo tikslu svarbu reguliuoti brangių vaistų, turinčių pigesnių analogų, patekimą į kainyną, vykdant „kainos konkursą“. Tikslinga nustatyti ir tai, kad sudėtiniai vaistai įrašomi į kompensavimo sąrašus ir kainyną tik tuomet, jei jų bazinė kaina ir priemoka už juos nėra didesnė, nei juos sudarančių veikliųjų medžiagų kainų ir priemokų už jas sumos. Be to, naudinga nustatyti ir tos pačios terapinės vertės vaistams vienodą kompensuojamąją kainą, grupuojant juos kartu ir nustatant kompensuojamąją kainą pagal pigiausio vaisto grupėje kainą“, – sako viceministrė K. Garuolienė.

Taip pat siekiama gerinti vaistų prieinamumą mažas pajamas gaunantiems žmonėms, mažinti pridėtinės vertės mokestį nekompensuojamiesiems vaistams, leisti mažmeninėse prekybos įmonėse (ne tik vaistinėse) parduoti nereceptinius vaistus, kurie įrašyti į leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos vietose sąrašą.

Kiti planuojami pokyčiai:

• tobulinti duomenų apie kompensuojamųjų vaistų vartojimo veiksmingumą kaupimo ir apdorojimo bei gydymo rezultatų stebėsenos sistemas, tobulinant „E. sveikatos“ sistemą;
• skatinti klinikinių farmakologų ir klinikinių vaistininkų rengimą ir jų teikiamas paslaugas bei keisti sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas;
• šviesti sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą, remiantis gerąja užsienio šalių patirtimi. Taip pat skleisti informaciją gyventojams apie tai, kad gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne firmos pavadinimas, pakuotė ar kiti reklaminiai priedai.