Ministras L. Linkevičius susitikime su Estijos ministru pažymėjo, jog reikia priimti sprendimus dėl strateginių energetikos ir transporto infrastruktūros projektų
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 6 dieną Vilniuje susitikęs su naujuoju Estijos užsienio reikalų ministru Jürgenu Ligi pažymėjo, kad Lietuvai labai svarbus bendradarbiavimas su Estija įgyvendinant bendrus energetikos ir transporto infrastruktūros projektus.
„Artimiausiu metu privalome priimti sprendimus dėl Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su europiniais tinklais bei tęsti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą. Tai įrodytų, kad gebame sutarti visam regionui svarbiais klausimais“, – pažymėjo ministras.
Ministrai aptarė dvišalius Lietuvos ir Estijos santykius, bendradarbiavimą įgyvendinant regioninius transporto ir energetikos projektus, aktualius ES darbotvarkės klausimus, Estijos pasiruošimą pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2017 metų antrąjį pusmetį, saugumo politiką, padėtį Ukrainoje ir santykius su Rusija. Ministras pasiūlė pasidalinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai patirtimi.
„2017 metais Estija pirmininkaus Baltijos šalių bendradarbiavimo forumams, o nuo kitų metų vidurio perims pirmininkavimą ES Tarybai. Tai yra didžiulė atsakomybė, ypač atsižvelgiant į susiformavusius iššūkius regione, Europoje ir visame pasaulyje. Todėl svarbu palaikyti glaudžius ryšius su Estija siekiant suderinti pozicijas bei geriau apginti regiono interesus“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
L. Linkevičius pabrėžė, kad tarptautinių branduolinės saugos standartų nesilaikant įgyvendinamas atominės elektrinės projektas Baltarusijoje yra bendra regiono ir visos Europos problema.
Lietuvos ministras taip pat teigė, kad agresyvi Rusijos politika išlieka pagrindine saugumo grėsme mūsų regione, todėl būtina tęsti sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai. „Tuo pačiu toliau privalome dėti pastangas, kad būtų užtikrintas Ukrainos suverenitetas bei teritorinis vientisumas“, – sakė ministras.
Susitikimo metu pažymėta, kad NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų įgyvendinimas sustiprins viso regiono saugumą. Lietuva ir Estija aktyviai rengiasi Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamų pajėgų dislokavimui mūsų šalyse.
L. Linkevičius taip pat pabrėžė, kad Europa pastaruoju metu susiduria su rimtais iššūkiais, ypač po referendumo JK dėl pasitraukimo iš ES. „Turime išlikti vieningi ir įrodyti savo piliečiams ES gyvybingumą bei patrauklumą. Privalome atgauti piliečių pasitikėjimą“, – sakė ministras. Jo teigimu, ES Rytų partnerystės iniciatyva išlieka svarbiu instrumentu plečiant demokratijos, stabilumo ir rinkos ekonomikos erdvę mūsų kaimynystėje. „Turime remti reformų procesą šioje iniciatyvoje dalyvaujančiose šalyse, tačiau negalime pamiršti ir apie savo įsipareigojimus Rytų kaimynėms, visų pirma dėl bevizio režimo suteikimo Ukrainai ir Gruzijai. Tai mūsų patikimumo klausimas“, – sakė L. Linkevičius.
J. Ligi paskirtas Estijos užsienio reikalų ministru šių metų rugsėjo mėnesį vietoj Estijos prezidento rinkimuose kandidatavusios Marinos Kaljurand. J. Ligi 2015–2016 m. buvo švietimo ir mokslo ministras, 2009–2014 m. – finansų ministras, 2005–2007 m. – gynybos ministras, taip pat buvo Estijos Parlamento nariu 1995–2005 m. ir 2007–2009 m.
