Ministrė A. Pabedinskienė: „Lietuvos socialiniu modeliu siekiame tokių pačių tikslų, kaip ir visa Europa“
Lietuvos socialiniu modeliu, apimančiu užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumo didinimą, einama link tų pačių tikslų įgyvendinimo, kurių siekia visa Europa ekonomikos, užimtumo ir socialinėje srityse.
Tai ES užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) taryboje vykusių ministrų debatų, skirtų 2016 m. Europos Semestro pradžiai, metu pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
„Didėjančiam užimtumui, kovai su socialine atskirtimi ir tinkamam socialinės apsaugos užtikrinimui didelę teigiamą įtaką turi geras užimtumo, socialinės, ekonominės ir mokesčių politikos koordinavimas, todėl turime jį stiprinti, be to, holistiškai išnaudoti visas turimas priemones“, – sakė ministrė A. Pabedinskienė.
Ministrams diskutuojant apie tai, kaip gali būti užtikrintos reguliarios tarybos diskusijos dėl bendrų užimtumo ir socialinių iššūkių tendencijų, A. Pabedinskienė atkreipė dėmesį, jog labai svarbu keistis gerąja praktika, o ypač – mokytis iš jos. „Tam turėtume išnaudoti šiuo metu jau esamus procesus, o prieš kurdami naujus turėtume atlikti nuodugnią analizę dėl jų pridėtinės vertės“, – pabrėžė ministrė.
Lapkričio 26 d. Europos Komisija (EK) pristatė Metinę augimo apžvalgą, kurioje pateikiami pasiūlymai dėl ES prioritetų ateinantiems 12 mėnesių ekonominės ir biudžetinės politikos srityje bei dėl reformų, kurios paskatintų augimą ir darbo vietų kūrimą. Šiuo dokumentu pradedamas naujas, šeštasis, ES ekonominės politikos koordinavimo ciklas – Europos semestras.
Metinėje augimo apžvalgoje EK rekomenduoja politiką vykdyti trimis pagrindinėmis kryptimis: iš naujo pradėti investicijas, struktūrinėmis reformomis siekti modernizuoti ekonomikas bei vykdyti atsakingą mokesčių politiką.
Pasak ministrės A. Pabedinskienės, nepakanka kovoti su socialinių problemų pasekmėmis, todėl rekomendacija dėl socialinės apsaugos sistemų modernizavimo yra ypač svarbi. Būtina žiūrėti į socialinę politiką ne fragmentiškai, o kaip į visapusišką pagalbą integruotis į visuomenės gyvenimą, darbo rinką. Investuojant į socialinės atskirties mažinimo, gyvenimo kokybę gerinančias priemones, būtina pasitelkti socialinius partnerius, vietos savivaldą, nevyriausybinį sektorių.
