Ministrė A. Pitrėnienė: pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos turi vienytis
„Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) turėtų imtis lyderystės šalies edukologijos erdvėse ir suvienyti pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas. Universitetai turi ne konkuruoti, o ieškoti ir rasti skirtingų atskaitos taškų, skirtingų požiūrių, kartu išliekant sutelkta bendruomene, ieškančia sprendimų Lietuvos švietimo ateičiai“, – pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, ketvirtadienį dalyvavusi LEU 80-ies metų jubiliejaus proga surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Mokslu grįsto švietimo link“.
Pranešimą skaičiusi ministrė pakvietė kitų universitetų profesorius priimti šią tarpuniversitetinės edukologų vienybės idėją ir netgi kartu formuoti jungtinę švietimo ir ugdymo krypties studijų programą, kuri studentams būtų prieinama bet kuriame šios akademinės koalicijos universitete. Pasak A. Pitrėnienės, stipriausieji visų universitetų dėstytojai paeiliui galėtų vykti skaityti paskaitų ten, kur tik susidarytų studijų grupė.
Švietimo ir mokslo ministrė priminė pastarųjų kelių metų tendenciją, kad tik apie 10–15 proc. pedagogines studijas baigusių jaunuolių renkasi dirbti mokykloje. 2015 metais pedagoginių ir švietimo krypties studijų diplomus gavo 2 089 absolventų. Bendrojo ugdymo mokyklose pirmus metus po studijų pradėjo dirbti apie pusantro šimto jaunų pedagogų. „Ši profesija reikalauja išskirtinių asmeninių savybių ir pasiryžimo nuolat mokytis. Jaunimą turi sudominti švietimo ir ugdymo krypties studijos. Todėl ir kalbu apie jungtines studijas, kurias charakterizuotų geriausios jungtinės visų universitetų pajėgos. Tačiau vien įdomių studijų nepakanka. Jaunimui ypač svarbi tolesnės karjeros perspektyva“, – pastebėjo ministrė.
Preliminariais duomenimis, šiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose dirba 34 531 pedagogas, 2 753 pedagogais mažiau nei pernai. Nors bendrasis studentų skaičius Lietuvos universitetuose viršija 2020 m. numatytą siektiną reikšmę, šiuo metu mokytojo profesija nėra paklausi. Lietuvos edukologijos universitetas yra lyderis, priimant mokinius studijuoti pedagogines profesijas, tačiau ir jame palyginti su 2011 metais priėmimas sumažėjo 46 proc. Tuo tarpu bendrasis priėmimas į visas pedagogikos krypties studijas sumažėjo 49 proc.
„Reikia gerai apgalvotos ir viliojančios mokytojo karjeros sistemos modelio. Tai antroji svarbi konkurencinės kovos darbo rinkoje dėl gabaus jaunimo kryptis. Turime nuolatos galvoti, ką pasiūlo kitos galimos karjeros kryptys ir kokią atsvarą arba gerą alternatyvą tam siūlo švietimas. Tik taip modeliuojant galima tikėtis pergalių darbo rinkoje dėl jaunų protų“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Mokslu grįsto švietimo link“ mokslininkai dalijosi patirtimi ir diskutavo apie švietimo politiką, mokytojų ugdymą, vaiko raidą ir ugdymą, neformalųjį švietimą ir kt. Tikimasi, kad ši tarptautinė mokslinė konferencija taps tradicine ir bus rengiama kasmet.
Prieš prasidedant jubiliejinei konferencijai, švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė dalyvavo LEU centrinių rūmų aktų salės priesalėje vykusiame Universiteto garbės daktarų lentos atidengime. Jo metu pagerbta 14 Universiteto garbės daktaro vardą gavusių mokslininkų.
Pirmieji, kuriems 1995 m. buvo suteiktas šis vardas, yra Heidelbergo pedagoginio universiteto prof. habil. dr. Gerdas Bodo von Calsburgas ir Čikagos Lituanistikos instituto direktorius prof. dr. Jonas Antanas Račkauskas. 2015 m. Universiteto garbės daktaro vardai suteikti Stokholmo universiteto prof. habil. dr. Pėteriui Vanagui, Ukrainos nacionalinio M. P. Dragomanovo pedagoginio universiteto rektoriui akademikui prof. habil. dr. Viktorui Andruščenkai ir Lenkijos Vroclavo universiteto rektoriui prof. habil. dr. Marekui Bojarskiui.
Universiteto garbės daktaro vardas suteikiamas žymiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, turintiems didelių nuopelnų mokslui, Lietuvos švietimui ir LEU.
