Ministrė Algimanta Pabedinskienė: „Kiekvienas euras, skirtas prevencijai, valstybei sutaupys nemažas sumas“

Kompleksiškai teikiamos paslaugos turėtų sudaryti galimybę pasiūlyti pagalbą šeimoms, kurios nėra patekusios į socialinės rizikos grupę. Šeimoms teikiamos konsultacijos galėtų padėti išvengti sunkių krizinių situacijų, o specialistų parama – išgyventi sudėtingus laikotarpius dėl patirtos artimojo netekties, tarpusavio santykių problemų ir pan. Apie tai šiandien kalbėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio apskričių savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikime.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plano projektą, šeimai ir asmeniui turėtų būti sudarytos sąlygos gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimą sėkmingai funkcionuoti, konstruktyviai spręsti kylančias problemas bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Siekiama, kad kompleksiškai teikiamos paslaugos būtų ir socialinės atskirties prevencijos priemonė: teikiant šias paslaugas tikimasi padėti šeimoms išvengti tokių situacijų, kurios galėtų kelti grėsmę vaikų gerovei ir šeimų stabilumui.

„Kiekvienas euras, skirtas prevencijai, valstybei turėtų sutaupyti nemažas sumas, kurios būtų išleistos giluminių šeimos problemų sukeltiems padariniams likviduoti“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Pasak ministrės, rengiamo veiksmų plano įgyvendinimas suteiks galimybę pradėti teikti paslaugas žmonėms, kuriems šiuo metu savivaldybės mažai ką turi pasiūlyti. „Tai būtų įprasta Lietuvos šeima ar asmuo, auginantys vaikus ar be jų, kuriuos gali užgriūti įvairios bėdos, – pavyzdžiui, artimojo netektis, nesiklostantys santykiai šeimoje, skyrybos ar panašiai. Tokias krizes išgyvenančios šeimos per kompleksiškai teikiamas paslaugas galėtų gauti specialistų pagalbą tam tikrą laikotarpį, atsistoti ant kojų ir patys toliau pasirūpinti savimi ir savo vaikais“, – teigė Algimanta Pabedinskienė.

Kiekviena projekte dalyvaujanti savivaldybė, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, turės apsispręsti, kokios kompleksiškai teikiamos paslaugos jų teritorijoje gyvenančioms šeimoms yra reikalingiausios. Tarp numatomų paslaugų – pozityvios tėvystės mokymai, psichosocialinė, krizių įveikimo pagalba, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir kitos paslaugos.

Planuojama, kad paslaugos šeimai būtų teikiamos kiekvienoje savivaldybėje bendruomeniniuose šeimų namuose, kurių funkcijas atliktų veikiančios savivaldybės įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos.

Per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų ir Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio apskričių savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų (NVO) susitikimą taip pat diskutuota dėl galimo kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai sąrašo, jų teikimo modelio, projekto lėšų paskirstymo principų, galimų savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo būdų. Sausio 22 dieną susitikimas numatomas su Šiaulių ir Telšių apskričių savivaldybių ir NVO atstovais.

Kompleksiškai teikiamoms paslaugoms šeimai teikti 2016–2020 m. suplanuota apie 21 mln. eurų iš ES fondų ir valstybės biudžeto. Svarbus vaidmuo numatytas nevyriausybinėms organizacijoms, kurios, tapusios savivaldybių partnerėmis šiuose projektuose, teiks didžiąją dalį kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai.