Ministrų susitikime – apie stumbrų daromą žalą ir Sosnovskio barščio naikinimą

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku aptarti bendrų žemės ūkio gamybos ir aplinkos apsaugos sąlyčio taškų. Dėl kylančių nesusipratimų sprendžiant stumbrų daromos žalos atlyginimo klausimus susitikime dalyvavo ir ūkininkai.

Ministrų susitikime svarstytas klausimas dėl stumbrų daromos žalos žemės ūkio pasėliams, nuostolių atlyginimo ir stumbrų iškėlimo galimybių. Dėl stumbrų labiausiai nukenčia ūkininkaujantieji derlingiausiuose Vidurio ir kai kuriose Šiaurės Lietuvos regionų savivaldybėse. Dauguma laisvėje gyvenančių stumbrų (per 100 gyvūnų) užima apie 142 000 ha teritoriją Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio rajonų savivaldybių teritorijose.

„Aš suprantu, kad gyvūnus reikia saugoti, tačiau ar būtina juos auginti derlingiausiose Lietuvos žemėse, – klausė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. – Juos kuo greičiau reikia perkelti į Žemaitijos ir Dzūkijos draustinius“.

Stumbrų padarytą žalą valstybės vardu atlygina Aplinkos ministerija arba savivaldybės. Šiuo metu pagal ES valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairių 2014–2020 m. nuostatas, vadinamąją de minimis pagalbą žemės ūkio veiklos subjekto patirtai žalai atlyginti per trejus metus gali būti išmokėta tik 15 000 Eur.

Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama, kad būtų patikslintas valstybės pagalbos teikimo gyvūnų padarytai  žalai atlyginti intensyvumas, o dokumentas būtų teiktas notifikuoti Europos Komisijai.

„Aplinkos ministerija pripažįsta, kad ūkininkams turi būti atlyginta visa žvėrių padaroma žala, o ne tik jos dalis“, – patikino aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Pasak viceministro, Aplinkos ministerija yra parengusi žalos atlyginimo metodikos projektą, kuriame atsisakoma de minimis taisyklės taikymo. Šis metodikos projektas išsiųstas Europos Komisijai patvirtinti. Gavus Europos Komisijos pritarimą tokiam pakeitimui, de minimis taisyklės bus atisakyta ir tuomet stumbrų padaryta žala žemės ūkio pasėliams Lietuvos augintojams bus kompensuojama 100 proc. Gyvūnus perkelti į draustinius planuojama per 5 metus. Ieškant finansavimo apsisaugoti nuo gyvūnų daromos žalos, planuojama panaudoti ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšas.

Susitikime aptartas ir kitas bendro sprendimo reikalaujantis klausimas – Sosnovskio barščio naikinimo priemonių taikymas. Už invazinių augalų, įskaitant Sosnovskio barštį, plitimo kontrolę yra atsakinga Aplinkos ministerija. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pripažino, kad kuo toliau šis kenksmingas augalas plis, tuo brangiau kainuos jo naikinimas. „Jau yra išbandyta daug įvairių priemonių, tačiau akivaizdžių rezultatų dar nėra“, – pripažino aplinkos ministras.

Sutarta sudaryti bendrą abiejų ministerijų specialistų darbo grupę, įtraukiant mokslininkus, kad Sosnovskio barščio naikinimas būtų užtikrintas.

Diskutuojant dėl paviršinių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių ir upių) privatizavimo, žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė pažymėjo, jog dabar egzistuojanti teisinė bazė privalo būti pakeista, kad neliktų jokių spragų, jokių galimybių privatizuoti vandens telkinius.