Ministrui – klausimai apie ES paramą, įstatymų pakeitimus
Penktadienį LR Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ir viceministras Julius Morkūnas lankėsi Klaipėdos rajono savivaldybėje, susitiko su meru Vaclovu Dačkausku, administracijos direktoriumi Sigitu Karbausku, kitais vadovais, administracijos skyrių vedėjais. Taip pat susitikime dalyvavo Savivaldybės tarybos nariai ir LR Seimo narys Petras Gražulis.
Klaipėdos rajonui – 12–13 mln. eurų
Vidaus reikalų ministerija yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos 2014–2020 m. paramos periodo koordinatorių, todėl ministras S. Skvernelis kalbėjo apie artimiausius planus: „Visos ministerijos turi gerai atlikti namų darbus, kad galėtume skelbti šaukimus paramai gauti ir europinės lėšos kuo greičiau pasiektų regionus“. Naujajame paramos periode Klaipėdos regionui turėtų atitekti apie 112–113 mln. eurų. Trečdalį sumos numatyta skirti tikslinėms teritorijoms – Klaipėdos miestui ir Šilutės rajonui. Likusioms savivaldybėms bus išdalyti apie 75 mln. eurų. Klaipėdos rajonas galėtų pretenduoti į apie 12–13 mln. eurų sumą. Tai pusantro karto didesnės lėšos, negu buvo skirtos 2007–2013 m. laikotarpyje.
Šiemet bus pradėta skirstyti ir nauja ES paramos rūšis – lėšos miestų vietos veiklos grupių projektams. Seimo narys P. Gražulis teiravosi, kodėl šiuos pinigus skirstys ne ministerija tiesiogiai savivaldybėms, bet jie bus dalinami regionų plėtros tarybose: „Kam reikalingas tarpininkas? Finansavimą ministerija galėtų skirti tiesiogiai, atsižvelgdama į nedarbo lygį, gyventojų skaičių ir kitus statistinius rodiklius. Taip pat reikėtų numatyti „žirkles“, skirstant finansavimą“. Ministras atsakė, kad projektų vertinimo taisyklės dar neparengtos, todėl į pastabas gali būti atsižvelgta. Jis pabrėžė, kad parama nebus skiriama abejotiniems projektams – tik kokybiškiems ir veržliems. „Yra pavyzdžių, kai didelės lėšos investuojamos į kelis vienas netoli kito esančius tos pačios paskirties objektus. Kad taip neatsitiktų, lėšas patikėta išdalyti regionų plėtros taryboms“, – paaiškino Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis.
Įstatymo projektas pateiktas Seimui
Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai domėjosi naujuoju Valstybės tarnybos įstatymo projektu. Ministras informavo, kad praeitą savaitę Vyriausybė perdavė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą svarstyti Seimui: „Siekiama suvienodinti pareigybių aprašymus visose savivaldybėse. Pavyzdžiui, skyriaus vedėjui reikalingos kompetencijos visose savivaldybėse turėtų būti vienodos, galėtų skirtis tik specialieji reikalavimai. Taip valstybės tarnyboje būtų daugiau objektyvumo ir mažiau subjektyvumo. Taip pat numatyti įvairūs skatinimo modeliai, pavyzdžiui, reikalingas kompetencijas leisti įgyti darbo metu. Siūloma sumažinti ir įspėjimo laikotarpį, atleidžiant iš darbo, pakeitimai numatyti ir dėl išeitinės kompensacijos mokėjimo“.
Vidaus reikalų ministerija parengė ataskaitą apie viešąjį sektorių ir kai kuriose savivaldybėse, kurios panašios dydžiu, gyventojų skaičiumi, darbuotojų skaičius skiriasi net kelis kartus. Planuojama, kad Vyriausybė parengs rekomendacijas Savivaldybėms dėl optimalaus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus.
Svarstomi įstatymo pakeitimai ir dėl seniūnijų. „Nepritariame, kad seniūnijos taptų atskirais vienetais ir joms vadovautų tiesioginiuose rinkimuose išrinkti seniūnai. Lietuva ir taip yra per daug susmulkinta į administracinius vienetus. Siūlome du seniūnijų modelius, kurį pasirinkti – turėtų spręsti kiekvienos Savivaldybės taryba“, – kalbėjo ministras. Pagal naująjį modelį, seniūnija galėtų veikti kaip Savivaldybės filialas arba kaip atskira biudžetinė įstaiga. Jis pasisakė, kad seniūnaičiams reikėtų kelti didesnius reikalavimus ir jiems suteikti daugiau įgaliojimų.
